50 proc. Lietuvos respondentų (58 proc. ES respondentų) nuomone, energijos kainų šuoliai ir netikrumas dėl apsirūpinimo dujomis po Rusijos invazijos į Ukrainą rodo, kad perėjimą prie žaliosios ekonomikos reikia spartinti. 77 proc. lietuvių (73 proc. europiečių) sutinka, kad ekonominiu požiūriu klimato kaitos sukeliama žala atsieina daug brangiau už investicijas, kurių reikia žaliajai pertvarkai. Beveik trys ketvirtadaliai – 73 proc. Lietuvos respondentų (75 proc. ES respondentų) pritaria, kad veiksmai klimato srityje paskatins inovacijas.
Beveik devyni iš dešimties – 87 proc. lietuvių (88 proc. europiečių) – sutinka, kad norint iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti kiek įmanoma sumažintas, o likutis kompensuojamas. 93 proc. lietuvių (87 proc. europiečių) mano, jog svarbu ES nusistatyti ambicingus tikslus didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, ir 89 proc. lietuvių (85 proc. europiečių) įsitikinę, kad ES reikalingi veiksmai energijos vartojimo efektyvumui didinti, pavyzdžiui, paskatos žmonėms izoliuoti savo namus, įsirengti saulės baterijų plokštes arba pirkti elektrinius automobilius. 73 proc. lietuvių (70 proc. europiečių) tiki, kad iškastinio kuro importo mažinimas gali padidinti energetinį saugumą ir atnešti naudos ES ekonomikai.
Didžioji dauguma Lietuvos piliečių – 92 proc. (ir 93 proc. ES piliečių) – jau deda asmenines pastangas klimato srityje ir kasdienybėje sąmoningai renkasi tvarius sprendimus. Tačiau paklausti apie tai, kas atsakingas už kovą su klimato kaita, piliečiai pabrėžė, kad, greta asmeninių pastangų, reikia imtis kitų reformų, o už jas taip pat turėtų būti atsakingos nacionalinės vyriausybės (57 proc. Lietuvos respondentų, 56 proc. ES respondentų), ES (50 proc. Lietuvos respondentų, 56 proc. ES respondentų) ir verslas bei pramonė (53 proc. Lietuvos respondentų, 56 proc. ES respondentų.).
Be to, Europos piliečiai jaučia klimato kaitos grėsmę kasdieniame gyvenime. Vidutiniškai 22 proc. Lietuvos piliečių (33 proc. ES piliečių) jaučiasi asmeniškai patiriantys su aplinka ir klimatu susijusią riziką ir grėsmes. 86 proc. lietuvių (84 proc. europiečių) sutinka, kad kova su klimato kaita ir aplinkos problemomis turėtų būti prioritetas siekiant pagerinti visuomenės sveikatą, o 63 proc. lietuvių (ir tiek pat europiečių) pritaria, kad pasirengimas klimato kaitos poveikiui gali duoti teigiamų rezultatų ES piliečiams.
Specialiojoje „Eurobarometro“ apklausoje dėl klimato kaitos dalyvavo 1009 Lietuvos piliečiai; iš viso – 26 358 piliečiai iš skirtingų socialinių ir demografinių grupių visose 27 ES valstybėse narėse. Apklausa buvo atliekama 2023 m. gegužės 10 d. – birželio 15 d. Visi pokalbiai buvo vykdomi tiesiogiai arba žmonių namuose, arba per nuotolinį vaizdo ryšį.
