Šiuo metu visas elektros energetikos sektorius yra pertvarkomas į keturis blokus, kurių akcijas valdys naujos atominės elektrinės (AE) statybomis besirūpinanti bendrovė „Visagino atominė elektrinė“ (VAE).
V. Plunksnis skaičiuoja, kad Lietuva, pardavusi iki pusės skirstomųjų tinklų ir turimų elektrinių akcijų galėtų gauti ne daugiau 3 mlrd. Lt. Tiek pinigų gali pakakti norint apmokėti Lietuvos dalį naujos AE projekte.
Jo skaičiavimu, pusė skirstomųjų tinklų įmonės „LESTO“ akcijų pagal dabartinę akcijų kainą biržoje vertos 1 mlrd. Lt.
„Šiandien skirstomųjų tinklų akcijos yra pigios, mūsų regione turbūt pigiausios. Todėl gerai padirbėjus, tikėtina, kad ta suma galėtų išaugti ir iki 1,5 mlrd. Lt. Teoriškai skirstomieji tinklai galėtų būti dividendine įmone, ji būtų patraukli finansiniams investuotojams. Strateginiam jie būtų patrauklūs tuo atveju, jei būtų siūloma kontrolė ar galimybė ją įgyti ateityje“, – sakė jis.
Analitikas skaičiuoja, kad pusės gamybos bloko dabar akcijų biržos kaina būtų vertinama 0,5 mlrd. Lt.
„Tačiau su gamybos bloku problema yra ta, kad didelę jo vertės dalį sudaro Lietuvos elektrinė, kuri subsidijuojama per elektros supirkimo tarifą. Tokiu atveju potencialūs investuotojai keltų klausimą, ar ta subsidija išliks ir būtų labai atsargūs“, – teigė V. Plunksnis.
Anot pašnekovo, vertinant, kad maždaug 70-80 proc. reikiamų pinigų AE statyti būtų skolinamasi iš bankų, pardavus minėtas akcijas, Lietuvai gali pakakti surinktų pinigų savo daliai finansuoti. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose numatyta, kad Lietuva naujoje jėgainėje turėtų gauti 34 proc. akcijų.
V. Plunksnis iš Energetikos ministerijos pozicijos sako suprantantis, kad energetikos įmonėms bus ieškoma ne vieno, o kelių skirtingų investuotojų, tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį, kad tai darant reikia tinkamai pasiruošti.
„Jeigu valstybė nuspręs eiti į rinką ir pritraukinėti finansinius, o ne strateginius investuotojus, tą reikia daryti atitinkamai pasiruošus. Nebūna taip, kad sugalvoji, ir iškart kitą dieną prie akcijų rikiuojasi eilės. Be to, gali atsitikti taip, kad investuotojai gali pasakyti, jog mažumos akcininkais nelabai nori būti arba tik su sąlyga, kad akcijų kaina bus labai žema. Tokiu atveju tektų arba keisti strategiją, arba parduoti kontrolinius akcijų paketus, kur manoma, kad tai galima padaryti“, – sakė analitikas.
Jungia, kad pasiūlytų kąsnį sektoriaus
Jo nuomone, Vyriausybė planuoja mainais už investicijas į naują AE perleisti dalį viso sektoriaus akcijų.
„Matyt, einama tuo keliu, kad Lietuva užstatys savo visą energetinį ūkį kokiai nors įmonei, kuri išdrįs surizikuoti statyti AE. Žiūrint ekonomine, finansine, energetine prasme, šiandieninėje situacijoje, kuri yra regione, neįmanoma surasti investuotoją. Tai reiškia, reikia tikėtis, kad gana pigia kaina bus pasiūlyta Lietuvos energetikos ūkio dalis tam, kuris sutiks statyti AE, žinoma, sunku pasakyti, bet kryptis yra ta. Viso sujungimo idėja yra kaip nors prisivilioti investuotoją“, – sakė energetikas.
Jis nesiėmė spręsti, kokios akcijų dalies reikėtų norint prisivilioti investuotoją.
„Šiame regione be didelės paskatos, subsidijų, kreditų garantijų niekas neis statyti AE, nes tai yra labai rizikingas verslas, savikaina išeina labai aukšta, nes statybos kaina yra labai didelė, o regione poreikiai nėra dideli, jie auga iš lėto. Vadinasi, reikia surasti kitus gundymo būdus, vienas iš tokių yra konsoliduoti visą energetikos sektorių, jį renacionalizuojant, nes dalis yra privataus, ir pasakyti: „Žiūrėkite, štai kąsnis, dabar deramės dėl sąlygų, kokią dalį imsite“, – sakė J. Vilemas.
Jo nuomone, statant poros blokų 2500 megavatų galingumo jėgainę, jos statyba kainuotų apie 30 mlrd. Lt.
Skeptiškai naujos AE atžvilgiu nusiteikusio energetiko nuomone, geriausia išeitis Lietuvai – sudaryti maksimalias galimybes elektros importui iš įvairių tiekėjų per elektros jungtis.
„Jeigu mes pastatome kabelius į Švediją ir Lenkiją, mes turime du galingus importo kanalus iš kitų šalių, taigi į vieną teritoriją suvestume konkuruoti 5-7 skirtingus tiekėjus. Tai yra tikra rinka, tikra garantija, kad bus minimali elektros kaina“, – sakė J. Vilemas.
Parduoti dalį akcijų – geras kelias
Nacionalinės vartotojų konfederacijos ekspertas Vygintas Sidzikauskas DELFI sakė, kad norint gauti pinigų statyti naują AE, Lietuva neturi didelio pasirinkimo, iš kur gauti lėšų, todėl sprendimas parduoti dalį akcijų galėtų būti geras kelias.
„Toks modelis yra labai paplitęs ir aš kitaip neįsivaizduoju, kaip valstybė, turėdama tokias skolas ir sunkiai surenkamą biudžetą, būtų pajėgi pastatyti tokį objektą. Ji tikrai bus nepajėgi ir nereikia turėti tokių iliuzijų. Dabar mes nežinome to modelio, jeigu kalbama apie dalies akcijų pardavimą, manau, tai yra geras kelias. Jeigu Lietuvos valdžia išlaikytų kontrolinius paketus ir galėtų nustatyti ūkininkavimo sąlygas, taip, aš kito kelio nematau, kaip pritraukinėti užsienio investicijų“, – sakė jis.
Tačiau kalbėdamas apie būsimos jėgainės statybos planus pašnekovas atkreipia dėmesį, kad kol kas nežinoma, kiek galėtų kainuoti jos gaminama elektra.
„Yra didelis klausimas dėl atominės energetikos atsiperkamumo ir kainos patrauklumo vartotojams, nes tai bus labai stambus energijos gamintojas, kuris keleriopai viršys mūsų vidaus poreikius. Anksčiau užsienio ekspertų paskelbti skaičiai, kuriuose buvo kalbama apie kelių centų AE gaminamos elektros kilovatvalandės kainą, yra nepagrįsti. Po to viskas ir nutilo, dabar priimdama tokį paslaptingą sprendimą dėl investuotojo Vyriausybė turėtų paaiškinti, kokios bus vartotojams kainos, ar nereikės mums prisiimti labai didelių įsipareigojimų“, – sakė jis.
Taip pat V. Sidzikauskas atkreipia dėmesį, kad kol kas nematyti Vyriausybės veiksmų dėl elektros nacionalinio saugumo pagrindų sukūrimo, be to, esą nematyti žingsnių jungti būsimąją AE į Vakarų Europos energetinę sistemą.
„Naujos AE išlaikymui nei Lietuvos, nei visų Baltijos šalių energetinių sistemų pajėgumo neužtenka. Jeigu mes norėtume, kad tokia AE būtų nepriklausoma nuo Rusijos sistemos, ji pirmiausiai turėtų būti prijungta prie Vakarų Europos energetinės sistemos. Judėjimo šia linkme nesimato, jungtis su Švedija yra labai gerai, bet tai ne sisteminės jungtys“, – kalbėjo ekspertas.
Apie detales nekalba
Energetikos ministro Arvydo Sekmoko patarėjas ryšiams su visuomene Kęstutis Jauniškis DELFI sakė, kad pertvarką žadama baigti kitų metų pradžioje, tada ir bus galima kalbėti apie perspektyvas.
„Tai reiškia, kad įmonės, apie kurių akcijų dalies pardavimą galima svarstyti, realiai veiks tik kitąmet. Be to, įmonės savo esamiems akcininkams ar potencialiems investuotojams dar turės įrodyti, kad pertvarka padėjo pasiekti geresnius veiklos rezultatus. Iki tol bet koks svarstymas apie parduodamos akcijų dalies dydį, investuotojo pritraukimo būdą ar akcijų kainą yra nekorektiškas ir primena būrimą iš kavos tirščių, todėl nei ministerijos, nei įmonių darbotvarkėse tokio klausimo šiuo metu nėra“, – sakė jis.
Tačiau jau dabar aišku, anot patarėjo, kad valstybė planuoja išlaikyti kontrolę skirstymo ir gamybos įmonių blokuose ir nesvarsto parduoti perdavimo tinklo įmonės. Tiesa, aptarnavimo blokas gali būti privatizuotas, jei tai „būtų ekonomiškai racionalu ir didintų konkurenciją rinkoje“.
Taip pat esą planuojama, kad VAE, kuri įgyvendins naujos AE projektą ir valdys kitų įmonių akcijas, išliks 100 proc. valstybės valdoma įmone.
K. Jauniškio teigimu, formuojant biudžetą naujos AE statybai, bus svarstomi keli galimi pajamų šaltiniai: sektoriaus įmonių pelnas, lėšos, gautos pardavus dalį akcijų investuotojams, paskolos ir materialus turtas, kurį Lietuva įneš į projektą kaip savo dalį, pavyzdžiui, naujos AE statybos aikštelė, atlikti projektiniai darbai ir pan.
Keturi blokai po viena kepure
DELFI primena, kad pagal patvirtintas gaires visas Lietuvos energetikos sektorius iki Naujųjų metų bus pertvarkomas į keturis blokus: gamybos, perdavimo, skirstymo ir paslaugų. Visų jų akcijas valdys „Visagino atominė elektrinė“.
Perdavimo bloką sudarys vienintelė nuo „Lietuvos energijos“ atskirta bendrovė „LITGRID“.
Gamybos bloką sudarys „Lietuvos energija“, jos antrinė įmonė „Energijos tiekimas“, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kauno hidroelektrinė ir Lietuvos elektrinė.
Skirstymo bloką sudarys iki metų pabaigos planuojamos sujungti skirstymo įmonės Rytų ir Vakarų skirstomieji tinklai, tapsiantys „LESTO“.
Paslaugų blokui bus priskirtos visos ne su energetika susijusios aptarnavimo veiklos.
