„Taip. Lietuva, manau, itin prisidėjo prie šito projekto ir šitas projektas, arba pozicijos užėmimas dėl Trečiojo energetikos paketo, Lietuvoje prasidėjo dar 2007 m. Po metų atsirado Trečiasis energetikos paketas, kuris pasako, kad visos investicijos į dujotiekio infrastruktūrą yra vykdomos tik pagal Trečiąjį energetikos paketą“, - „Žinių radijo“ laidoje „Akiratyje – energetika“ sako V. Katkus.
„Šis projektas svarbus yra dar tuo, kad čia pirmą kartą, prie projekto tęstinumo prisidėjo trys Vyriausybės: pradėjo socialdemokratai, tęsė konservatoriai, tikimės, kad socialdemokratai ir pabaigs. Mes užėmėme ne tik pakankamai griežtą politiką, kad būtų atskirti tiekėjai nuo dujų skirstytojų, bet ir pirmą kartą parodėme, kad tai gali būti įgyvendinta. Ne tik įstatymuose, bet ir veikimu. Lietuvos patirtis yra unikali.“
Pašnekovas pasakoja, kad „gazprominė“ era reiškė tai, jog „Gazprom“ turėjo dujų tiekimo, transportavimo, pardavimo vartotojams monopolį. Ji taip pat lėmė politinius, ekonominius, energetinius procesus. Taip pat „Gazprom“ turėjo veto teisę, kas gali įeiti į Lietuvos dujų rinką, o kas ne.
„Kokia dabar bus politinė „Gazprom“ įtaka, sunku pasakyti. Ekonomiškai dabar yra viskas aiškiai išskaidyta. Turėsime du tiekėjus: vieną – suskystintų gamtinių dujų, tai greičiausiai bus norvegai, ir kitas, kuris tieks vamzdines dujas, bus iš Rusijos „Gazprom“.
„Kas bus naujo? Tai, kad Lietuva turės išmokti valdyti du tiekėjus, kurių kainos gali būti skirtingos. Reikės išmokti planuoti kainas ir sudaryti kontraktus“, - teigia analitikas.
Tokios patirties Lietuva, V. Katkaus nuomone, neturi, nes ilgą laiką šalies dujotiekis buvo valdomas pasyviai.
Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.
