Paaiškėjus šiai konfidencialiai sutarčiai, pasitarti buvo pakviesti miesto tarybos nariai. Dauguma jų pritarė, kad iš tarybos narių būtų sudaryta komisija konfidencialios milijoninės sutarties aplinkybėms ištirti. Po komisijos atlikto tyrimo konstatuota, kad šis susitarimas naudingas tik šilumos tiekėjams.
Po tokių komisijos išvadų miesto taryba pavedė savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai atlikti finansinį auditą dėl šilumos tinklų iškėlimo iš Naujosios gatvės tiesiamos antrosios eilės. Atlikus auditą padaryta pagrindinė išvada – privatiems šilumos tiekėjams suteikti pertekliniai įgaliojimai disponuoti savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis.
Pradinis noras – iškeltas trasas atiduoti „Litesko”
Miesto pagrindinės Naujosios gatvės antroji eilė nuo Tvirtovės gatvės iki Žuvinto gatvės tiesiama vykdant europinių fondų finansuojamą projektą dėl Dainavos mikrorajono ir aplinkinių teritorijų sutvarkymo. Viso projekto vertė – 14 mln. 800 tūkst. litų. Iš šios sumos daugiau kaip 10 mln. litų tenka Naujosios gatvės antrajai eilei tiesti.
Miesto ir valstybės biudžetai prie šio projekto prisideda po 1 mln. 100 tūkst. litų.
Pradėjus tiesti minėtos gatvės antrąją eilę, iškilo būtinybė iškelti beveik 600 metrų šilumos trasų. Tuomet tvirtinta, kad lėšų šiam darbui iš europinio projekto neskirta, – jų iškėlimas, arba rekonstrukcija, tampa savivaldybės ir šilumos tiekėjų bendrovės „Litesko” rūpesčiu.
Šį rūpestį pernykščio balandžio pabaigoje konfidencialia sutartimi įtvirtino buvęs savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Čereškevičius ir „Litesko” filialo „Alytaus energija” direktorius Vytautas Čeponis. Abiejų šalių įvertinimu numatyta preliminari orientacinė trasų iškėlimo (rekonstravimo) kaina – 1 mln. 700 tūkst. litų be PVM, arba 2 mln. 86 tūkst. litų su PVM.
Kadangi susitarimas milijoninės vertės, o jų prireiks iš miesto biudžeto, sutartį pasirašydami suderino buvęs miesto meras Česlovas Daugėla ir vicemerė Rima Rakauskienė, nepateikdami jokių pastabų dėl jos turinio.
Pagal šią sutartį rekonstruotos trasos turėjo atitekti šilumos tiekimo įmonei „Litesko”. Tačiau šis punktas, susidomėjus tarybos nariams, netrukus buvo pataisytas ir numatyta, kad trasos lieka savivaldybės įmonės Alytaus šilumos tinklų nuosavybe, kuri miesto šilumos ūkį nuomoja bendrovei „Litesko”.
Išgąsdino viešumas ir didesnių pinigų poreikis
Konfidencialią mokesčių mokėtojų milijonus atsieisiančią sutartį netrukus gavo žiniasklaida, ja pradėjo domėtis kai kurie tarybos nariai.
Tada į savivaldybę pasitarti buvo pakviesti tarybos nariai. Paaiškėjo dar viena konfidencialios sutarties aplinkybė – „Litesko” filialas „Alytaus energija” įvykdė konkursą šilumos trasų iškėlimo darbams, ir kaina padidėjo iki 2 mln. 148 tūkst. litų be PVM, arba iki 2 mln. 599 tūkst. litų su PVM.
Ne vienas miesto tarybos narys tuomet savivaldybės vadovams pareiškė, kad trasoms iškelti būtina pinigų suma turėjo būti aptarta taryboje, o laiminusieji konfidencialią sutartį turėtų atsidurti už grotų.
Tačiau visų minėtų miesto vadovų neliko Specialiųjų tyrimų tarnybai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimai finansinių nusikaltimų vykdant stadiono rekonstrukcijos darbus.
Miesto taryba sudarė komisiją konfidencialios sutarties aplinkybėms ištirti.
Miesto biudžeto lėšų jau nereikia
Komisija iš Centrinės projektų valdymo agentūros gavo itin svarbų pranešimą – tinklų iškėlimo, ar rekonstrukcijos, išlaidos buvo numatytos techniniame projekte ir finansavimo-administravimo sutartyje. Todėl šiam darbui turi būti naudojamos europinių fondų, bet ne miesto biudžeto lėšos.
Iškyla klausimas, kas ir kokiu tikslu buvo suinteresuotas pustrečio milijono litų per „Litesko” išplukdyti iš miesto biudžeto. Jei trasos būtų tapusios „Litesko” nuosavybe, tikriausiai tai būtų įvardyta kaip investicija į miesto šilumos ūkio atnaujinimą, – tik ne iš „Litesko”, o iš pačios savivaldybės kišenės.
Komisija konstatavo, kad miesto savivaldybės administracijos ir „Litesko” filialo „Alytaus energija” sutartis buvo parengta vienašališkai, paisant tik „Litesko” interesų.
Miesto taryba, susipažinusi su komisijos išvadomis, pavedė savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai atlikti šilumos tinklų iškėlimo iš Naujosios gatvės antrosios eilės finansinį auditą.
Pertekliniai įgaliojimai šilumos tiekėjams
Laikinai einantis savivaldybės kontrolieriaus pareigas Arturas Juškauskas ir jo pavaduotojas Nerijus Palubinskas, atlikdami šį auditą, susidūrė su „Alytaus energijos” trukdžiu – neteikti auditui prašomų dokumentų. Tačiau nemaža jų dalis gauta iš savivaldybės administracijos ir šilumos tinklų bendrovės.
Audito metu padaryta pagrindinė išvada – miesto savivaldybės administracija, kuriai tada vadovavo G.Čereškevičius, dėl šilumos trasų iškėlimo šilumos tiekėjui bendrovei „Litesko” suteikė perteklinius įgaliojimus disponuoti savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis.
Tai pirmiausia pagrindžia faktas, kad administracija, nevykdydama viešųjų pirkimų procedūrų, šilumos trasų iškėlimo paslaugai parinko „Litesko” filialą „Alytaus energija”. Jis atliko viešųjų pirkimų procedūras ir trasoms iškelti pasirinko Vilniaus bendrovę „Montuotojas”, kuri turi padalinį Alytuje.
Preliminari orientacinė jų iškėlimo kaina nebuvo pagrįsta jokiomis sąmatomis. Vykdant pirkimo procedūras dėl neesminių priežasčių buvo atmestas beveik 300 tūkst. litų mažesnis kitos įmonės pasiūlymas iškelti šilumos trasas. Kadangi konfidencialioje sutartyje numatyta, kad trečių asmenų, šiuo atveju „Montuotojo”, atliekamus darbus „Alytaus energija” vykdo savo rizika ir sąskaita, savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atstovai daro išvadą, kad savivaldybės vadovai turi teisę iš šilumos tiekėjų išsireikalauti 513 tūkst. litų. Tiksliau – skirtumą tarp sutartyje numatytos preliminarios ir po viešųjų pirkimų procedūros nustatytos kainos.
Nors trasos jau iškeltos, iš europinių fondų savivaldybė jau gavo lėšų šiems darbams apmokėti, tačiau „išmintingoji” konfidenciali sutartis toliau kuria nežinomuosius. Savivaldybės administracija, gavusi lėšų už trasų iškėlimą, jas apskaitoje parodė kaip paprastas išlaidas, o ne kaip investicijas. Alytaus šilumos tinklų bendrovė nei iš savivaldybės administracijos, nei iš „Alytaus energijos” negavo jokių pirminių dokumentų, kuriais vadovaujantis iškeltos ir rekonstruotos trasos taptų jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, didintų savivaldybės įstatinį kapitalą šilumos tinklų bendrovėje.
Skaudžiausia, kad savivaldybės administracija, išleidusi pustrečio milijono litų nekilnojamajam turtui sukurti, jo paprasčiausiai neįgis.
Iškeltų trasų aplinkai sutvarkyti buvo numatyta 103 tūkst. litų. „Montuotojas” nurodo, kad šie darbai atlikti, tačiau taip nėra. „Alytaus energija”, reikalaujant objektą prižiūrėjusiems savivaldybės administracijos darbuotojams, pateikė informaciją, kad aplinkos tvarkymo darbams liko tik 30 tūkst. litų.
Tad kontrolieriai patvirtino, kad egzistuoja rizika savivaldybei skirti per 70 tūkst. litų iškeltų trasų aplinkai sutvarkyti.
