Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Seime ir Vyriausybėje Šarūnas Birutis po antradienio Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė, kad Elektros energetikos įstatymo pakeitimo koncepcija rengta nesitariant su suinteresuotomis grupėmis ir neatsižvelgta į šešis lapus pramonininkų parengtų pastabų.
„Įtaka, toks spaudimas jaučiamas turėti savo rankose ir valdyti visus galus. Kada yra prisidengiama europiniais reikalavimais, šiuo atveju trečiuoju paketu, kuris kalba apie rinkos liberalizaciją, kol kas mes matome, kad truputį sukama ne į tą pusę“, – sakė jis.
Š. Biručio teigimu, remiantis trečiuoju Europos Sąjungos energetikos paketu gali būti priimami skirtingi sprendimai.
„Ar bus konkurencija skirstymo rinkoje? Mūsų manymu, nebus, nes viskas yra monopolizuojama, nors kažkada valstybė išskaidė ir buvo galima palyginti tiek kainų formavimą, tiek vartotojų aptarnavimą. Dabar viskas sujungiama ir jokio palyginamumo būti negalės. Europos Sąjungos trečias paketas reglamentuoja, kad paskirstyme, kaip ir generacijoje, turi būtų konkurencija. Aš suprantu, kad gali būti ir taip, bet dėl to reikia kalbėti ir dėl to reikia susitarti, dabar tokio susitarimo nėra“, – kalbėjo jis.
Investuotojų asociacijos narys Vytautas Plunksnis dienraščiui „Verslo žinios“ sakė, kad ši pertvarka energetikos sektoriuje „savo esme yra panašus bandymas į „Leo LT“.
„Savo esme tai panašus bandymas į „Leo LT“, išskyrus tai, kad investuotojas greičiausiai bus parenkamas skelbiant konkursą. Projekto sėkmė priklausys nuo to, ar rinka prisimena, kas atsitiko „Leo LT“ mažumos akcininkui, ir ar energetikos įmonės vėl pradės siekti pelno, o ne vykdyti valstybės socialinę politiką“, – sakė Vytautas Plunksnis.
Premjeras Andrius Kubilius tvirtina, kad valstybė ieško būdų, kaip efektyviai valdyti savo turtą ir atmeta kritiką, kad gali būti kuriamas dar vienas „Leo LT“.
„Kritika visai nepagrįsta, nes „Leo LT“ didžiausia bėda buvo tai, kad privatus kapitalas buvo įsileistas tokiais principais ir pagrindais, kad Vyriausybė faktiškai atsisakė savo pareigos ir atsakomybės šiame sektoriuje rūpintis skaidrumu, sąžiningumu ir efektyvumu. Šiandien valstybė valdo visas stambiausias įmones ir dabar ieškoma būdų, kaip Vyriausybei tvarkytis su savo pačios turimu turtu“, – žurnalistams sakė jis.
Tuo tarpu energetikos ministras Arvydas Sekmokas sakė, kad permainomis nepatenkinti tie, kurie „nesitiki išlaikyti tą naudą, kurią gaudavo iš nusistovėjusios struktūros“.
„Be abejo, yra nepatenkintų šiomis permainomis, nes senoji elektros energetikos sankloda yra keičiama, ji turi būti keičiama. Natūraliai visada yra tokių, kurie nėra patenkinti permainomis ir kurie nesitiki toliau išlaikyti tą naudą, kurią jie gaudavo iš nusistovėjusios struktūros, kuri yra paveldėta iš planinės ekonomikos“, – po Vyriausybės posėdžio sakė A. Sekmokas.
DELFI primena, kad pagal Vyriausybės sumanymą, visos elektros energetikos įmonės būtų į sugrupuotos keturis blokus: gamybos, skirstymo, perdavimo ir aptarnavimo. Visas šias grupes valdytų Energetikos ministerijos paskirtos stebėtojų tarybos ir valdybos.
Tai numatančiai koncepcijai pritarta antradienio Vyriausybės posėdyje. Remiantis ja ketinama rengti atitinkamą įstatymą.
