3 iš 4 baterijų parkų jau teikia Lietuvos energetikos sistemos saugumui būtiną paslaugą

Lietuvos energetikos sistemai būtiną izoliuoto darbo rezervo paslaugą jau teikia 3 iš 4 sistemos baterijų parkų, praneša „Energy cells“. Sėkmingai baigus testavimus šią savaitę paslaugą pradėjo teikti Šiaulių ir Alytaus baterijų parkai. Šiuo metu paslauga teikiama 150 MW galia – baterijų parkas Utenoje perdavimo sistemos stabilumą užtikrinančią paslaugą jau teikia nuo rugpjūčio.

„Sėkmingai užbaigėme eilę testavimų, gavome Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos leidimus, atnaujinome paslaugos teikimo sutartį su „Litgrid“ ir nuo šios savaitės perdavimo sistemos operatorei izoliuoto energetikos sistemos darbo paslaugą jau teikiame 150 MW galia. Trys iš keturių baterijų parkų veikia budėjimo režimu ir yra pasiruošę, esant poreikiui, atiduoti arba paimti galią iš perdavimo tinklo, įkraunant arba iškraunant kaupiklius ir taip padedant išlaikyti stabilų sistemos dažnį“, – sakė „Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis.

Paskutiniajame Vilniaus baterijų parke visi testavimo darbai taip pat jau yra baigti ir, gavus VERT leidimus, energijos rezervo užtikrinimo paslaugą „Energy cells“ teiks visa 200 MW galia.

Keturių vienodų 50 MW galios ir 50 MWh talpos baterijų parkų sistema sureaguoti į „Litgrid“ poreikį gali automatiškai ir per 1 sekundę. Kaupimo sistemos valdymo centro inžinierių komanda, prižiūrinti baterijų parkų veiklą dirba nepertraukiamai – 24/7 režimu, ištisą parą, septynias dienas per savaitę.

Iki sinchronizacijos su kontinentine Europa baterijų parkai užtikrins momentinį energijos rezervą, kurį turėdama Lietuva užsitikrina elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą iki atsijungimo nuo BRELL žiedo.

„Turime vieną lanksčiausių ir greičiausių dažnio valdymo įrankių energetikoje. Lietuvos elektros energetikos sistema veikia 50 Hz dažniu, o atsiradus poreikiui veikti izoliuotu arba, kitaip, salos režimu, šį dažnį turėtume palaikyti savarankiškai. Baterijų sistema sureaguoja per mažiau nei 1 sekundę, taip padedant suvaldyti dažnį, kol įsijungs kiti gamybos šaltiniai“, – sakė R. Štilinis.

200 MW galios ir 200 MWh talpos kaupimo sistema po sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais prisidės prie ambicingų Lietuvos tikslų – vystyti atsinaujinančios energijos gamybos šaltinius. Tuomet baterijų parkai, elektros gamybai iš saulės ir vėjo esant didesnei nei vartojimas, galės kaupti, o prireikus ir vartojimui padidėjus, į tinklą atiduoti iš atsinaujinančių gamybos šaltinių sukauptą energiją.

Energijos kaupimo įrenginių sistemai įrengti bendrovei „Energy cells“ buvo skirtas iki 87,6 mln. eurų finansavimas pagal ES ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“ planą „Naujos kartos Lietuva“.