„Po Valstybės kontrolės paskelbtos ataskaitos komunikacijoje kilo nemažai atgarsių ir, mūsų vertinimu, dalis informacijos yra klaidinanti. Dėl reguliavimo tvarkos pokyčių susidarė nuo 2016 metų skirtumas, kuris bus grąžintas vartotojams“, – spaudos konferencijoje sakė ESO vadovas Renaldas Radvila.
„Susidaro įspūdis, kad ESO susirinko pinigus iš gyventojų ir juos netinkamai panaudojo. Tai yra netiesa. Bendrovė grąžins visus pinigus per skirstymo tarifą“, – tikino jis.
Anot R. Radvilos, 160 mln. eurų skirtumas yra atsiradęs 2021 metais, kuomet po reguliacinio laikotarpio 2016–2021 metais atgaline data buvo priimtas metodikos pakeitimas ir nutarta, kad turi būti kitaip skaičiuojama turto bazė. Bendrovė dėl to buvo kreipusis į teismą, vėliau kreipimąsi atsiėmė, priimtas kompromisas, kad lėšų grąžinimas išdėstomas per reguliuotojo numatytą laikotarpį.
Pasak ESO vadovo, pinigai nebuvo „užrakinti“ bendrovėje, jie investuoti į tinklus, naujų vartotojų prijungimą, tiesiog pasikeitė tvarka, nuo kokios turto bazės skaičiuojami pinigai, kurie gali būti naudojami įmonėje: iš pradžių skaičiuota vienaip, o nuo 2021 metų reguliuotojas skaičiavęs kitaip.
„Kalbant apie pinigų grąžinimą ir atsirandančias diskusijas apie jų nuvertėjimą, suma yra indeksuojama, skaičiuojamos palūkanos. Suma bus 40 mln. eurų didesnė“, – sako R. Radvila, pažymėdamas, kad permoka bus grąžinta iš bendrovės pelno.
„Tai neturi nieko bendro su pakeista metodika. Nes VERT atliko pagal galiojusią metodiką investicijų grąžos balansą ir nustatyta, kad ESO turi grąžinti per visą reguliavimo periodą 213 mln. eurų. Valstybės kontrolė pažiūrėjo tik už trejus metus, 160 mln. eurų“, – teigė VERT pirmininkas R. Pocius.
„53 mln. eurų jau grąžinti, likutis yra 160 mln. eurų“, – sako R. Pocius.
Paaiškino dividendų mokėjimą ir vartotojų permokas
ESO spaudos konferencijoje penktadienį R. Radvila komentavo ir dividendų išmokėjimą, sakydamas, kad sprendimai dėl metodikos priimti tik po aptariamo 2016–2021 metų laikotarpio, o didžioji dalis pinigų teko valstybės biudžetui.
„Turbūt atsimenate, kad vyko viešas akcijų platinimas („Ignitis grupės“ – red.) ir kalbant apie mūsų minimą laikotarpį, akcininkas virš 90 proc. buvo valstybė, tik mažoji dalis buvo privatūs klientai. Kitas dalykas, kad dividendų mokėjimo laikotarpis visiškai nesutampa su sprendimų (dėl metodikos – red.) priėmimu. (…)
Dividendai per minėtą laikotarpį buvo 258 mln. eurų. Ir kadangi akcininkas yra valstybė, virš 90 proc. (akcijų), tai jie sugrįžo į biudžetą“, – sako R. Radvila.
ESO taip pat paaiškino, esą Valstybės kontrolės skaičiavimai, jog kiekvienas vartotojas permokėjo po beveik 90 eurų, nėra tikslus.
„Iš tiesų, vartotojas sumokėjo už faktiškai per mėnesį sunaudotą elektros energijos kiekį. Taigi vartotojo, kuris per mėnesį suvartoja, pavyzdžiui, 100 kWh elektros energijos, permoka per minėtą laikotarpį siekia 19 eurų (arba 3 eurus per vienerius metus), o tai yra penkis kartus mažiau nei pateikta Valstybės kontrolės ataskaitoje“, – teigia ESO vadovas R. Radvila.
Paklausus apie mažiausias ir didžiausias galimas permokas, jis jų nedetalizavo, sakydamas kad tai būtų žongliravimas skaičiais.
Bet jis paaiškino, kad skaičiuojant proporcijas, didžioji dalis (du trečdaliai) permokos tenka verslo vartotojams.
R. Radvila patikino, jog vartotojams permoka jau grąžinama ir tai įskaičiuota į kitų metų tarifą. Vis dėlto buitiniams vartotojams ESO tarifas kitąmet 1,5 proc. paaugs.
„Tarifo dedamųjų yra pakankamai daug. Turime situaciją rinkoje, turime tiekėjų rinką, transformatorius, kabelius, įrangą (...) Tai, kad turime didėjimą 1,5 proc., nereiškia, kad rinkoje yra 1,5 proc. Įvairios dedamosios veikia skirtingomis kryptimis“, – teigia ESO vadovas, turėdamas omenyje, kad nors permokos grąžinimas ir mažina tarifą, jį kelia kiti veiksniai.
Jis taip pat kalbėjo, jog planuojamas 15 metų laikotarpis grąžinti permokai nėra siekiamybė, bet reikia atsižvelgti ir į bendrovės padėtį.
„Nuoširdžiai negaliu įvardyti termino, kad bus padaryta per metus ar dvejus. Tai yra pastovus bendradarbiavimas su reguliuotoju, atsižvelgiant į bendrovės finansinę padėtį. Akivaizdu, kad tas 15 metų terminas nėra siekiamybė laukti iki paskutinio momento“, – sakė R. Radvila.
Reguliuotojas: vartotojas būtų sumokėjęs du kartus
VERT pirmininkas R. Pocius penktadienį teigė, kad jeigu ne tarybos sprendimai, vartotojai būtų dukart sumokėję už investicijas. Jis akcentavo, kad nieko bendra su metodika ši situacija neturinti.
„Realiai buvo investuota į kitą infrastruktūrą, nuo kurios lygiai taip pat buvo skaičiuojama investicijų grąža ir nusidėvėjimas. Tai tokiu atveju, jeigu būtų nereaguota VERT'o tuo metu, tai, atitinkamai, vartotojas būtų sumokėjęs du kartus, jeigu nebūtų užfiksuota šita suma.
Kadangi ji užfiksuota, vartotojas pinigus atgaus ir sumokės realią kapitalo kainą už realiai atliktas investicijas“, – sako R. Pocius.
Jis pabrėžė, kad metodika nebuvo taikyta atgaline data, o sumos pakoreguotos pagal tuo metu galiojusią metodiką, nustačius tam tikrų neatitikimų.
„Tai jeigu turėtume tokią situaciją, kad nuo to turto, į kurį investavo ESO, būtų skaičiuojami kapitalo kaštai ir dar plius, nuo to turto, į kurį nebuvo investuota, bet kuris buvo suderintas su VERT, tai tokiu atveju būtų uždubliuoti kaštai“, – sako VERT pirmininkas.
Anot jo, „kadangi ESO neinvestavo į šitą turtą“, pinigai turi grįžti vartotojui, kad jis nebūtų dukart sumokėjęs už skirstymo paslaugas.
VERT pirmininkas pripažino, kad 15 metų permokos grąžinimo grafikas nustatytas tarybos, įvertinus porą kriterijų: vartotojų apsaugą, kad pinigai būtų jiems grąžinti, be to, kad būtų įvertinta jų vertė laike.
„VERT, nustatydama (skirstymo paslaugos – red.) kainą 2024 metams, įvertino 3,7 mln. eurų: sumažino (ESO) pajamų lygį būtent palūkanų dydžiu tos sumos, kuri nėra grąžinta vartotojams“, – sakė R. Pocius.
Pasak jo, dar vienas vertintas aspektas, nustatant minėtą 15 metų maksimalų laikotarpį, yra įmonės tvarumas. Bet bus vertinama kasmet, ar nėra galimybių grąžinti permokos anksčiau.
Paklausus, ar 40 mln. eurų yra adekvati indeksavimo suma, VERT vadovas komentavo, kad ji gali būti ir mažesnė, – priklausys, kaip greitai ESO pavyks grąžinti permoką. Tai yra, infliacijos poveikis tiesiogiai proporcingas grąžinimo terminui.
„Jeigu ESO anksčiau grąžins pinigus, tai tie 40 mln. eurų (tai yra, papildoma suma prie 160 mln. eurų) bus mažesnė, nes skaičiuosis mažesnės palūkanos. Esmė, kad pagal šiandien suderintą grafiką ir nustatytas palūkanas, – taip, išeina apie 40 mln. eurų“, – kalbėjo R. Pocius.
Valstybės kontrolė pasigedo grąžinimo kriterijų
Valstybės kontrolė šią savaitę paskelbė, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, atlikusi vertinimą, nustatė, jog ESO 2018–2021 metais gauta investicijų grąža dėl mažesnių nei numatytas poreikis investicijų į nusidėvėjusį turtą 160,2 mln. eurų viršijo nustatytą dydį.
„Vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 Eur daugiau, nei turėjo, o 96 proc. susidariusios permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po 10 metų.
Nenustačius aiškių kriterijų, kai vartotojų permokėta suma turi būti grąžinta, nėra teisinio apibrėžtumo, todėl vartotojų permokėtos sumos grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikotarpiui“, – Valstybės kontrolės pranešime sako jos Veiklos audito 3-iojo departamento vadovas Mindaugas Šalčius.
ESO atskirai komentavo „Delfi“ klausimą, kodėl susidarė tokios permokos.
„VERT ir ESO skirtingai traktavo aptariamu laikotarpiu taikytą kainodaros skaičiavimo metodiką. Nors bendrovė įvykdė visas ilgalaikiame investiciniame plane numatytas investicijas, reguliuotojas apskaičiavo skirtumą tarp teoriniame modelyje numatyto investicijų dydžio ir fakto.
Dėl skirtingo metodikos traktavimo ir neva neįvykusio investavimo netgi buvo kilęs teisinis ginčas tarp ESO ir VERT. ESO ieškinį atsiėmė. Bendrovės prioritetas buvo ir yra kuo daugiau investuoti į tinklo patikimumą“, – teigia operatorius.
Operatorius patvirtino, kad vartotojams grąžinama suma bus skaitine verte didesnė nei VERT dabar nurodomi apie 157,652 mln. eurų.
„Taip, palūkanos mokamos nuo praėjusių metų, kai VERT nustatė permokos grąžinimo grafiką. Taip, galiausiai vartotojams grąžinta permokos suma bus didesnė nei buvo nustatyta VERT nutarimu“, – sako ESO.
VERT sakė „Delfi“, kad permoka, tenkanti kiekvienam vartotojai, nėra vienodo dydžio.
„Valstybės kontrolės pateikti duomenys neatspindi buitinių vartotojų permokų. Kiekvieno vartotojo(buitinio ir nebuitinio) skirstymo paslaugos permoka priklauso nuo suvartotos energijos kiekio. Tai yra, kuo didesnis vartojimas, tuo didesnė permoka“, – sako VERT.
Reguliuotojas teigia, kad yra ir galimybė grąžinti permoką anksčiau.
„Bendrovė, kiekvienais metais teikdama skirstymo kainos viršutinės ribos (KVR) projektą, vertina grąžinamos dalies dydį. Atsižvelgiama į lėšų poreikį atstatymo investicijoms ir kapitaliniam remontui, bei siekiama išlaikyti tvarų Bendrovės skolinimosi lygį“, – sako VERT.
Nepaisant šios permokos, kaip minėta, kitiems metams ESO patvirtintos aukštesnės skirstymo kainos viršutinės ribos žemos įtampos tinkle (tai yra, buitiniams vartotojams).
„2024 m. planuojamas Bendrovės veiklos sąnaudų didėjimas dėl įvertinto Finansų ministerijos skelbiamo 2024 m. infliacijos koeficiento ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčio ir papildomai įvertintų veiklos sąnaudų (didėja išlaidos dėl išaugusio darbuotojų poreikio linijų remonto darbams atlikti, papildomos rangovų remonto sąnaudos dėl išaugusių remonto kainų ir kt.), kas įtakoja skirstymo KVR pokyčius“, – sako VERT.
VERT 2024-iems metams ESO nustatė vidutinės įtampos tinkluose 1,235 ct/kWh be PVM energijos skirstymo kainos viršutinę ribą, 23,24 proc. mažesnę, lyginant su 2023-ais metais (1,609 ct/kWh be PVM).
O žemos įtampos tinkluose – 2,949 ct/kWh be PVM, 1,51 proc. didesnę, lyginant su 2023-ais metais (2,905 ct/kWh be PVM).
Pasiteiravus, ar galima būtų pristabdyti išmaniųjų skaitiklių projektą, tačiau greičiau grąžinti permoką, ESO mano, kad tai nebūtų perspektyvus sprendimas, nes be išmaniosios apskaitos nebūtų įmanoma pasiekti energetikos sektoriaus tikslų.
„Geras klausimas, bet pagal tai, kaip sparčiai vystosi energetikos sektorius dėl išmaniosios apskaitos, tiek verslas, tiek gyventojai prarastų daug daugiau jų neturėdami investicijas perskirstant kitaip“, – kalbėjo R. Radvila.
ESO kalba apie visuomenės klaidinimą ir investuotus šimtus milijonų
ESO ketvirtadienį paskelbtame pranešime teigė, kad Valstybės kontrolės išvados dėl tariamai neįvykdytų investicijų klaidina visuomenę. ESO vertinimu, Valstybės kontrolė neatsižvelgė į visas VERT tuo metu taikytos kainodaros skaičiavimo metodikos ypatumus.
Pasak jo, bendrovė visus planuotus įsipareigojimus, numatytus ilgalaikiame investiciniame plane, kuris buvo pateiktas ir VERT, įvykdė ir 2016–2021 metais į tinklą investavo 800 mln. eurų. O per pastaruosius dvejus metus investicijos esą dar išaugo – į tinklą investuota daugiau nei 500 milijardo eurų.
ESO vertinimu, neatsižvelgiant į šį kontekstą visuomenei sudaromas klaidingas įspūdis neva bendrovė sąmoningai nevykdė investicijų, „nors tai yra netiesa“.
„Be to pasirodantys teiginiai, kad bendrovė ESO neinvestavo ir vietoj to mokėjo dividendus, taip pat neatitinka tikrovės. Įmonės pinigų srautuose dividendų išmokėjimui skiriama suma siekia vos dešimtadalį investicijų sumos. Apgailestaujame dėl sukeltos sumaišties“, – rašo ESO.
„Neturime, ko slėpti ir esame pasiruošę papasakoti apie sumą ir skirtumus, kaip jie susidarė“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo R. Radvila.
Klausiamas apie atsakomybę, ESO vadovas sakė, kad niekas esą negalėjo numatyti, jog 2021 metais bus kitaip skaičiuojama turto bazė.
Atkreipė Seimo narių ir prokurorų dėmesį
Valstybės kontrolė „Delfi“ atsiųstame komentare sureagavo į šį ESO komentarą sakydama, kad jis išvadų nekeičia.
„Mūsų audito išvados dėl permokos grindžiamos surinktais įrodymais, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) – nepriklausomos institucijos, reguliuojančios energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą bei atliekančios valstybinę energetikos priežiūrą ir kontrolę, pateiktais duomenimi“, – teigia Valstybės kontrolė.
Anot jos, VERT, parengė pažymą dėl elektros energijos skirstymo vidutinės ir žemos įtampos tinklais paslaugų kainų viršutinių ribų koregavimo, kurioje nurodyta, kad ESO 2018–2021 metais gauta investicijų grąža viršijo VERT nustatytą dydį 160,2 mln. eurų.
„Tai yra skirtumas, susidaręs tarp VERT taikomo Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų apskaitos modelio (LRAIC modelis), suplanuoto leidžiamo į reguliuojamą elektros energijos skirstymo kainą įtraukti pagrindinių tinklo elementų nusidėvėjimo bei investicijų grąžos lygio ir faktinio šių tinklo elementų nusidėvėjimo bei investicijų grąžos lygio per 2018–2021 metus, ir susijęs su LRAIC modelio suplanuotomis ir ESO faktiškai atliktomis investicijomis į pagrindinius tinklo elementus.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nutarimu įpareigojo bendrovę šią sumą per 15 m. grąžinti vartotojams“, – sako Valstybės kontrolė.
Ji pabrėžia, kad jos audito tikslas nebuvo įvertinti ESO veiklos efektyvumą. Audito ataskaitoje esą nekalbama apie ESO mokamus dividendus.
„Delfi“ primena, kad tema dėl permokų nėra nauja. 160 mln. eurų suma prieš porą metų jau figūravo viešojoje erdvėje.
Tačiau šiomis dienomis įvyko dvi aplinkybės, vėl atnaujinusios temą: pirma, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė skirstymo paslaugos viršutines kainas ir, natūraliai, dokumentuose įvardijo permoką, o antra, kaip minėta, Valstybės kontrolė paskelbė ataskaitą, kurioje dvi pastraipos skirtos būtent ESO.
Generalinė prokuratūra ketvirtadienį paskelbė trumpą pranešimą, jog „viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie tai, kad gyventojai ir verslas „Energijos skirstymo operatoriui“ ESO permokėjo beveik 160 mln. eurų, o permokėtą sumą vartotojams planuojama grąžinti tik per 15 metų, šiandien generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui atlikti išsamų situacijos vertinimą, po kurio bus sprendžiama, ar būtina taikyti viešojo intereso gynimo priemones“.
Seimo opozicijai atstovaujantys socialdemokratai ketvirtadienį pranešė kreipęsi į energetikos ministrą Dainių Kreivį ir VERT vadovą Renatą Pocių, reikalaudami nustatyti griežtesnes ESO skolos gyventojams grąžinimo sąlygas.
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) priklauso valstybės kontroliuojamai bendrovei „Ignitis grupė“, kurios 74,99 proc. akcijų valdo Finansų ministerija, 25,01 proc. – smulkieji investuotojai.
