R.Rudzkis: amoralu problemas spręsti silpniausių sąskaita

Dėl sumažinto valdžios sektoriaus deficito dėkoti reikėtų ne dabartinei Vyriausybei, bet kantriems Lietuvos žmonėms, kurie neišėjo į gatves po tiesmukiško įvairių socialinių išmokų karpymo. Tokios nuomonės laikosi „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis, kritikuojantis ir neseniai priimtą sprendimą vėlinti pensinį amžių.

„Mes daug girdime, kad socialinės išmokos pas mus yra per didelės. Man darosi negera klausantis tokių kalbų. Krizės problemas spręsti silpniausių sąskaita yra amoralu“, – pirmadienį pristatydamas tradicinę ekonomikos apžvalgą sakė ekonomistas.

Jo teigimu, Lietuvoje socialinėms išmokoms skiriama viena mažiausių BVP dalių Europos Sąjungoje (ES).

Lietuva socialinėms išmokoms skiria apie 15 proc. BVP ir yra penkta nuo galo ES. Bendrijoje vidutiniškai šioms reikmėms skiriama 21,7 proc. BVP.

ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuva nuo ES vidurkio atsilieka ir pagal pajamų iš mokesčių santykį su BVP. Lietuvoje jis 2009 m. sudarė 29,8 proc., o ES vidurkis - 39,7 proc.

Per krizę Lietuvoje buvo sumažintos senatvės pensijos, motinystės išmokos, apkarpyta kitokia socialinė parama.

„DnB Nord“ bankas skaičiuoja, kad praėjusiais metais reali senatvės pensija sudarė 746 Lt per mėnesį ir buvo 65 Lt mažesnė nei 2009 m.

„Turint omenyje, kad 2010 m. ekonomika nebekrito, tai yra tikrai skaudus gyvenimo blogėjimas tam tikram gyventojų sluoksniui“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.

„Pas mus nesprendžiama viešojo sektoriaus efektyvinimo problemos. Kai pradeda trūkti lėšų, tada prasideda tiesmukiškas išlaidų mažinimas silpniausiems žmonėms, o po to giriamasi, kad sumažinome deficitą, pavyzdys pasauliui, rašys vadovėlius. Čia jeigu reikėtų ką pagirti už tai, kad sumažino valdžios sektoriaus deficitą, tai ne Vyriausybę, o Lietuvos žmones. Mažinama buvo labai tiesmukiškai ir primityviai, o Lietuvos žmonės, priešingai nei Graikijoje ar Ispanijoje, neišėjo į gatves“, – sakė R. Rudzkis.

Logiškai galvojant dirbti reikėtų mažiau

Jis taip pat kritikuoja sprendimą palaipsniui iki 65-erių metų vėlinti pensinį amžių.

„Aš manau, kad visos ES sprendimas didinti pensinį amžių yra klaidingas. Šiuo metu vyksta technologinis progresas, darbo našumas labai sparčiai auga. Jeigu vienas darbuotojas pagamina vis daugiau ir daugiau, esame vis produktyvesni ir produktyvesni, tai logiškai galvojant turėtume dirbti mažiau ir mažiau. Tačiau viskas vyksta priešingai. Taip yra dėl to, kad valstybėse pučiasi viešasis sektorius, nesiekiama jo efektyvumo, pradeda trūkti lėšų, tada pradedama mažinti socialines išmokas“, – sakė ekonomistas.

Jam sunkiai suprantama tokio sprendimo nauda, kai šalyje yra didelis nedarbas.

„Aš nelabai suprantu, kokia nauda iš pensinio amžiaus ilginimo, kai yra didelis nedarbas, o jaunimo nedarbas viršija 30 proc. Jeigu per prievartą pensininką išlaikome darbo rinkoje, mes išstumiame jauną žmogų, kuris pakelia sparnus – išvažiuoja į kitą šalį. Taip mes prarandame būsimas jo pajamas“, – savo nuomonę išsakė R. Rudzkis.