Lietuvos ūkiui euro zonos krizė atsilieps labiau nei „Snoro“ bankrotas

Vasarą prognozavę palankų ekonomikos augimą ir atsargiai lenktyniavę optimizmu, šiandien analitikai jau kalba apie galimą neigiamą augimą Lietuvoje šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje. Tai labiau lems nepalanki padėtis euro zonoje nei penkto pagal turtą banko „Snoras“ bankrotas.

Vasaros pradžioje dauguma analitikų kitiems metams prognozavo maždaug 5 proc. BVP augimą, į metų pabaigą jos traukiasi kone dvigubai. Praėjusią savaitę DNB bankas pristatė prognozes, kur laukiama tik 2,5 proc. augimo, tuo pačiu metu finansų ministrė Ingrida Šimonytė pripažino, kad gruodį pasirodysiančios prognozės nebus tokios optimistiškos kaip rugsėjį prognozuotas 4,7 proc. augimas.

DELFI kalbinti analitikai daugiau pavojaus tikisi iš euro zonos ir gilėjančios krizės pasaulio ekonomikoje, o ne „Snoro“ bankroto padarinių.

„Banko „Snoras“ griūtis recesijos bent jau IV ketvirtį nesukels. Nes mes kalbame apie santykinai nedidelį banką, kuris savo veikloje, pasak spaudos, orientavosi į nerezidentinį verslą“, - kalba „Danske banko“ vyr. analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė. Ūkio ministerija skaičiuoja, kad nemokumas dėl „Snoro“ bankroto gresia apie 30-čiai įmonių, kurios pagal savo kapitalizaciją sudaro 0,01 proc. visų įmonių kapitalizacijos.

Anot analitikės, poveikis ūkiui bus „daugiau mažiau neutralus“ - neverta tikėtis nei išaugusio vartojimo, nei didelio indėlių atsitraukimo. Pensininkai ir vyresnio amžiaus žmonės toliau taupys, dalis, nepasitikėdami bankais, santaupas laikys namuose ir susilaikys nuo didelių pirkinių.

„Šiandien didesnis pavojus, kuris gali lemti BVP nuosmukį - euro zonos skolų krizė, brangstanti elektra ir šiluma. Šie veiksniai - daug stipriau koreguos žmonių ir gyventojų lūkesčius, nei „Snoro“ bankrotas“, - įsitikinusi V. Klyvienė. Jos nuomone, BVP susitraukimo galima tikėtis kitų metų pradžioje.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir DNB banko Lietuvoje vyr. analitikė Jekaterina Rojaka.

„(BVP susitraukimas) bus ne dėl „Snoro“ banko, bet dėl vis blogėjančios makroekonominės aplinkos, prastėjančių lūkesčių užsienyje ir Lietuvoje, ir krentančių užsakymų skaičiaus iš užsienio partnerių. Jeigu kai kurių analitikų pernelyg optimistinės įžvalgos nepasiteisino, jų tikrai nevertėtų koreguoti vieno iš esmės nedidelio banko nelaimės sąskaita“, - kalba J. Rojaka. Ji taip pat nesitiki, kad iš „Snoro“ indėlius atgavę klientai suskubtų juos išleisti.

„Aktyvesni vartojimo nesitikime, tam tikrą laikiną indėlių nutekėjimo būtų galima laukti, tačiau jau dabar yra sukaupta rekordiška suma ir svyravimai yra visiškai normalūs, ypač prieš šventes“, - kalba analitikė.

J. Rojakos vertinimais, turėtų išaugti skolos rodiklis, atitinkamai dėl ūgtelėsiančių palūkanų reikėtų peržiūrėti iš kitų metų išlaidas, tai reiškia, kad nekarpant išlaidų, Lietuvai gali būti sunku kitais sumažinti biudžeto deficitą iki 2,8 proc. BVP, pasak J. Rojakos, veikiausiai jis sieks apie 3,5 proc.

„Trečias ketvirtis labai blogas, nes du mėnesius iš eilės pramonė krenta ir kalėdinis laikotarpis nebus labai laimingas. Bet kitais metais tikimės augimo“, - optimistiškiau nusiteikęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Anot jo, Lietuvos verslas makroekonominius iššūkius turėtų atlaikyti, jeigu Vyriausybė nedidins nei pridėtinės vertės, nei žemės ar kitų mokesčių.