FNNT praneša, kad iš viso atlikta daugiau kaip 120 kratų, sulaikyta 60 asmenų, priklausančių, kaip įtariama, keturioms nusikalstamoms grupuotėms, nuo valstybės nusukusioms dešimtis milijonų litų mokesčių.
Filmuotoje medžiagoje matomos ne tik prekės, kurias, kaip įtaria tyrėjai, prekiautojai pasitelkė nusikalstamam mechanizmui. Vienas turgininkas pareigūnų akivaizdoje skaičiavo riebų pluoštą eurų. Vyriškis FNNT specialistams kartojo ten esant tiek, kiek pakaktų visai padoraus buto įsigyjimui – 50 tūkst. eurų (172,64 tūkst. Lt).
Kratų metu FNNT rado ir daugiau grynųjų pinigų. Eurai ir doleriai stambiomis kupiūromis buvo saugomi seifuose. Vienas prekeivis, kaip matyti iš filmuotos medžiagos, pinigus laikė spintoje paslėptame seife, kitas įsigudrino seifą įrengti vonioje, už rankšluosčio. Kratų metu rasta ir šaunamųjų ginklų.
Viena krata, atlikta prekiautojo namuose, parodo, kad Gariūnuose šąlantys prekeiviai gyvena toli gražu ne skurdžiai. Prabangaus namo svetainėje ant stalo išsirikiavo dokumentai, pistoletas bei tokia eurų suma, kokios dauguma žmonių gyvenime nėra regėję.
FNTT skelbia, jog kratų metu rastos Lietuvos ir užsienio valiutos, kaip įtariama, gautos iš nusikalstamos veikos, vertė siekia apie 1,2 mln. Lt. Taip pat nustatyta, kad be jokių dokumentų prekeiviai įsigijo prekių už maždaug 5 mln. Lt.
Tyrėjai įtaria, kad buvo sukurtas didžiulis finansinių machinacijų mechanizmas, veikęs ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei Latvijoje.
„Įvairių prekių gabenimu iš Kinijos į Gariūnus ir kitas turgavietes bei prekybos vietas užsiimančios įmonės per Lenkiją ir Latviją į Lietuvą iš Kinijos gabendavo įvairias prekes ir klastodavo prekių įsigijimo dokumentus, nurodydamos melagingus duomenis apie jų kiekius ir jų realias kainas. Pavyzdžiui, žieminės striukės, parduodamos nuo 70 iki 200 Lt, būdavo įsigyjamos nuo 2 iki 7 Lt, suknelės, kainuojančios apie 50 Lt, būdavo įsigyjamos už 50 centų. Išaiškinta ir pinigų mokėjimo už prekes schema: asmenys, turintys verslo liudijimus ir užsiimantys prekybine veikla Gariūnų turgavietėje ir kitose prekybos vietose, be jokių apskaitos dokumentų perduodavo dideles pinigų sumas tam tikriems organizuotos grupės nariams, kurie jas perduodavo kitiems organizuotų grupių organizatoriams. Pastarieji tiesiogiai arba per tarpininkus surinktus iš jiems pavaldžių asmenų pinigus perduodavo dar kitiems organizuotos grupės nariams, o šie, naudodamiesi ribotos atsakomybės bendrovių sąskaitomis, pervesdavo juos į Kinijoje esančių asmenų bei įmonių sąskaitas“, - skelbia FNTT.
DELFI primena, kad Ūkio ministerija rimtai svarsto galimybę atsisakyti Gariūnų turgavietę administruojančių įmonių „Jurgena“, „Geruda“ ir „Posūkis“ paslaugų. Ministerija su turgavietės prievaizdais konfliktuoja jau keletą mėnesių.
