Islandija, Švedija ir Norvegija iki šiol buvo populiarios kasybos vietos dėl gausios geoterminės, vandens ir vėjo energijos. Kinija, iškasanti daugiausia monetų, iš esmės kliaunasi anglimi. Vis dėlto Šiaurės šalių energijos perteklius turėtų sumažėti, nes aliuminio lydyklos, naftos platformos ir plieno gamintojai visi kaip vienas trokšta atsinaujinančios energijos.
„Per 2021 ir 2022 metus gali likti labai nedaug energijos pertekliaus, – teigė Horduras Arnarsonas, Islandijos nacionalinės komunalinių paslaugų įmonės „Landsvirkjun“ generalinis direktorius. – Dėl klimato problemų matome daugybę labai įdomių segmentų, kurie sparčiai auga, ir keliems iš jų reikia elektros energijos.“
Monetos yra kasamos kompiuteriais, kurie apdoroja sudėtingus algoritmus salėse sulig oro uostų angarais. Taigi elektra tampa viena iš pagrindinių sąnaudų, nes šie kompiuteriai suryja tiek energijos, kiek tūkstančiai namų ūkių. Ir poreikis vis auga. Šiuo metu bitkoinų kasybai sunaudojama 66 kartus daugiau elektros energijos nei 2015 m., o proceso metu išmetamo anglies dvideginio kiekis gali būti vis griežčiau reguliuojamas, teigiama „Citigroup Inc.“ neseniai paskelbtoje ataskaitoje.
Tikimasi, kad emisijos iš monetų kasybos Kinijoje pasieks piką 2024 m., o į atmosferą bus išmetama tiek pat anglies dvideginio, kiek visoje Italijoje, rodo „Nature Communications“ paskelbtas tyrimas.
Islandija garsėja kaip žaliosios kasybos pradininkė. Pasak šalies „Blockchain“ fondo, dar prieš ketverius metus ji buvo atsakinga už 8 proc. pasaulinės bitkoinų produkcijos. Šis skaičius šiandien nesiekia nė 2 proc. Kembridžo universitetas 2020 m. balandį Islandijos įnašą įvertino dar mažiau – 0,35 proc. Palyginimui, Kinija tuo metu sudarė 65 proc.
Augantis susirūpinimas dėl Kinijos kriptovaliutų ambicijų kursto kasybos vietų paklausą kituose regionuose. Kevinas O’Leary, „O’Leary Funds Management LP“ pirmininkas, šio mėnesio pradžioje CNBC sakė, kad netrukus atsiras dviejų rūšių bitkoinai: „kruvinos monetos“ iš Kinijos ir „švarios monetos“, iškasamos naudojant tvarią vandens energiją, kurios kilmę galima įrodyti. Jis pats rinktųsi žalius bitkoinus.
Didžiausios Islandijos elektros vartotojos – milžiniškos lydyklos, pastatytos prieš kelis dešimtmečius, pasinaudojus anuomet pigia energija. Kylant aliminio kainoms, „Rio Tinto Plc“ ir kitoms kompanijoms priklausančios gamyklos po 2020 m. sulėtėjimo sunaudos dar daugiau elektros energijos, praneša „Landsvirkjun“.
Bitkoinų karštinė
Neaišku, kiek tiksliai kriptovaliutų kasėjų veikia regione. „Hive Blockchain Technologies Ltd.“ iš Kanados šiais metais išplėtojo kasybą pas save, taip pat Islandijoje ir Švedijoje. Honkonge listinguojama „Genesis Mining Ltd.“ turi įrenginių Švedijoje ir Islandijoje. „Bitfury Holding BV“ taip pat aktyviai veikia šioje vulkaninėje saloje. Nė viena iš bendrovių neatsakė į klausimus apie regiono vaidmenį ateityje.
Gisli Kr. Katrinarsonas, didžiausio Islandijos duomenų operatoriaus ir kasėjų centro „AtNorth“ komercijos direktorius, teigia nepastebintis energijos trūkumo.
Bitkoinas šį mėnesį pirmą kartą perkopė 60 000 dolerių ribą, ir Danielis Fannaras Jonssonas, naujos kasybos įmonės „GreenBlocks“ generalinis direktorius, trina rankas. Jis kalba apie iškilią Islandijos istoriją pramonėje ir teigia, kad energija be anglies dvideginio emisijų vis dar yra didelis pliusas.
Kitur Šiaurės regione naujos ekologiškos ir daug energijos reikalaujančios pramonės šakos gamins viską – nuo plieno iki vandenilio ir amoniako. Jos save pozicionuoja kaip ekonomikos skatintojas, sukuriančias tūkstančius darbo vietų ir padedančias sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Kita vertus, bitkoinų kasyba visuomenei atneša mažai naudos.
Bitkoinų kasyba yra problemiška, nes „lemia beveik nevaldomai augantį energijos poreikį“, sakė Espenas Barthas Eide, Norvegijos darbo partijos įstatymų leidėjas energetikos klausimais. „Ji išstums kitas, kur kas produktyvesnes pramonės šakas.“
Pasak Norvegijos energijos tinklų valdytojo „Statnett SF“, šalies elektrifikavimo programa iki 2040 m. energijos poreikį padidins 30 proc. Šalis, dėl savo didžiulių vandens energijos išteklių vadinama Europos žaliuoju akumuliatoriumi, yra pasirengusi siųsti į žemyną daugiau elektros energijos naujais kabeliais, o tai sumažintų jos prieinamumą naujiems stambiems vartotojams.
Prognozuojama, kad Šiaurės šalių (išskyrus Islandiją) elektros energijos perteklius nuo 2023 m. iki dešimtmečio pabaigos sumažės 90 proc., teigia pramonės konsultantas „Volue Insights AS“. Naujai susidariusi paklausa daugiausia bus nukreipta į vandenilio gamybą ir duomenų centrus.
Akmenuotas kelias
Nors Islandija 2008 m. pasistatė atskirą hidroelektrinę, kuri leido atidaryti naują lydyklą, tokios draugiškos sąlygos, pasak komunalinių paslaugų vadovo H. Arnarsono, netaikomos bitkoinų kasėjams.
„Niekas dėl bitkoinų elektrinės nestatys, – sako jis. – Kyla daug neaiškumų dėl būsimos plėtros.“
Kriptovaliutos per pastarąjį dešimtmetį iškilo kaip alternatyvi investicija, tačiau jų pelningumas garsėja bangavimu. Įspūdinga katastrofa prieš trejus metus daugelį investuotojų paliko ant ledo. Kriptovaliutas niekina tokie investuotojai milijardieriai, kaip Warrenas Buffettas – kita vertus, jas dievina tokie verslo išsišokėliai kaip Elonas Muskas.
Šiemet jų vertė padvigubėjo.
„Goldman Sachs Group Inc.“ ir „Morgan Stanley“ planuoja savo klientams pasiūlyti galimybę išmėginti kriptoinvesticijas. Šių metų pradžioje „Tesla Inc.“ paskelbė apie 1,5 milijardo dolerių investiciją į bitkoinus ir dabar priima mokėjimus kriptovaliuta už savo elektromobilius.
Grįžtant į Islandiją, Johannas Snorri Sigurbergssonas, „HS Orka“ elektrinės verslo plėtros vadovas, teigia, kad islandai yra arčiau energijos stygiaus, o ne pertekliaus. Jo kompanija stengiasi išplėtoti pajėgumus Reykjanes pusiasalyje salos pietvakariuose.
Nors jis yra pasirengęs ilgainiui priimti daugiau klientų, šiuo metu kaina būtų „pakankamai aukšta“.
„Mums tektų įsigyti šiek tiek energijos iš rinkos, kad galėtume juos aptarnauti, – sako jis. – O bitkoinų kasėjai ieško visai kitokių įkainių.“
