aA
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė rengia priemonių paketą, kuris po koronaviruso pandemijos paskatinto nuosmukio padėtų vėl grąžinti didžiausią Europos ekonomiką į vėžes.
Vokietija planuoja, kaip atsities po COVID-19 krizės: užsimenama apie didesnę programą nei Maršalo planas
© Reuters / Scanpix

Atsisakius ilgalaikių subalansuoto biudžeto tikslų ir atleidus konstitucinį skolų stabdį, tai gali būti didesnė viešųjų paskatų programa nei Maršalo planas po Antrojo pasaulinio karo. Nenuostabu, kad atitinkamai dideli ir nesutarimai dėl programos dydžio bei panaudojimo.

Vieni nori, kad pagalba būtų sutelkta į keletą svarbiausių pramonės šakų, kiti pasisako už kiek įmanoma platesnį požiūrį. Kriterijai įvairūs – pradedant bankrotų prevencija ir darbo vietų išsaugojimu, baigiant naujos ekonomikos formavimu, skatinant inovacijas ir aplinką tausojančias praktikas.

Štai keletas nuomonių, atspindinčių intensyvias diskusijas. Tarp jų rasime ekonomistų, verslo vadovų, aplinkosaugininkų ir politikų pasisakymus.

Paketo dydis

Vokietija jau dabar skiria didžiules lėšas pandemijos ekonominiam nuosmukiui suvaldyti. Priemonės – pradedant kompensacijomis darbuotojams, baigiant paskolomis ir garantijomis įmonėms – jau padidino skolą maždaug 156 milijardais eurų, arba apytikriai 4,5 proc. praėjusių metų BVP.

Ekspertai prognozuoja, kad mažiausiai tiek pat lėšų reikės ir atsigavimo etapui. Jų argumentas: Vokietija gali skolintis su neigiamomis palūkanų normomis net 30 metų laikotarpiui, o išlaidų paskatinta ekonomika lengvai išlips iš skolų.

„Norint iš tikrųjų pradėti Vokietijos ekonomikai atsigauti, per artimiausius dvejus trejus metus prireiks kur kas didesnių fiskalinių paskatų nei 5 proc. BVP. Kol kas nėra absoliučiai jokios priežasties nerimauti, kaip per ateinančius trejus, penkerius ar net 10 metų sumažinti skolos santykį su BVP", - teigė Berlyne įsikūrusio ekonominių tyrimų instituto DIW prezidentas Marcelis Fratzscheris.

Vis dėlto skeptikai mano, kad pasibaigus sunkiausiai krizei Vokietija turėtų vėl sutelkti dėmesį į biudžeto stabilumą. Tai reiškia, kad reikia vėl atkurti skolų stabdį, sugrįžti prie pertekliaus ir investuoti į kai kurias labiausiai krizės paveiktas kompanijas: vyriausybė ką tik pasiūlė vežėjui „Lufthansa“ 9 milijardų eurų paramą mainais į 20 proc. jo akcijų.

„Skolų stabdis krizės metu buvo atleistas, tačiau tai nereiškia, jog nebereikia tvarkingai prižiūrėti biudžeto. Sąlygos, kuriomis siekiama išplėsti valstybės vaidmenį konkrečiame sektoriuje, nėra rezultatyvios. Dėl perteklinių sąlygų ekonomikos laukia pertvarkymas iš valstybės pusės", - sakė Bundestago finansų komiteto pirmininkė Katja Hessel.

Vokietija planuoja, kaip atsities po COVID-19 krizės: užsimenama apie didesnę programą nei Maršalo planas
© Reuters / Scanpix

Vokietijos žiniasklaida jau pasigavo naujo 150 milijardų eurų paketo, kuriame būtų įtrauktos ir išmokos šeimoms, idėją bei supaprastintas investicijų subsidijų taisykles.

„Tie 150 milijardų eurų yra išgalvoti. Turėtume problemą spręsti atvirkščiai – pagalvoti, kas skamba racionaliai ir kaip mes galime tai finansuoti. Suma gali pasirodyti žymiai mažesnė nei šiuo metu svarstoma. Neatsakinga pirmiausia galvoti apie sumą, o tik tada siūlyti planą",- sakė Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas.

Kur išleisti pinigus

Kadangi beveik visus ekonomikos sektorius paveikė krizė, lobistų sąrašas irgi netrumpas.

Vokietijos automobilių gamintojai reikalauja atgaivinti jiems patogią schemą, kuri paskatino pardavimus po Didžiosios recesijos – tačiau vyriausybė dirba prie platesnio paketo.

„Programa „pinigai už kledarą“, kokią vykdėme praėjusį kartą, šį kartą neturi prasmės. Automobilių pramonė privalo tobulėti. Mes ją paremsime, bet tik tuo atveju, jei ji paisys aplinkosaugos reikalavimų", - sakė Bundestago narys ir CSU atstovas finansams Sebastianas Brehmas.

Skaudžiausias koronaviruso karantino pasekmes išgyvena paslaugų teikėjai – daug darbuotojų turinčios kompanijos, kurioms išgyventi staigius sukrėtimus paprastai beveik neįmanoma. Politikai jau davė ženklą, kad netrukus bus suteikta daugiau pagalbos.

„Per ateinančius mėnesius turime paremti sektorius, kurie ypač nukentėjo nuo koronaviruso krizės – įskaitant meną ir kultūrą, maisto pramonę, viešbučius ir vietines krautuvėles", - teigė Bundestago narė Katharina Droege.

Kaip išleisti pinigus

Ekonomistai, lobistai ir politikai pasisako už tikslines priemones, užtikrinančias efektyviausią lėšų panaudojimą.

Tikėtina, kad bus atkreiptas dėmesys į vartojimo skatinimą. Namų ūkių išlaidos smuko po to, kai įsigaliojo karantino priemonės, ir vis dar neatsigavo, nes žmonės, atsižvelgdami į užsitęsusį netikrumą, pradeda didinti santaupas.

Šios problemos sprendimo sėkmė taptų papildomu privalumu, jei augant protekcionizmui ekonomika atsisakytų ankstesnės priklausomybės nuo eksporto.

„Pajamų užtikrinimas ir stiprinimas bei kartu auganti perkamoji galia turėtų būti pagrindinis stimulų paketo tikslas", - sakė Vokietijos profesinių sąjungų federacijos DGB vykdomasis valdybos narys Stefanas Koerzellis.

Norint padėti ateityje ekonomikai augti sparčiau, būtinos investicijos į infrastruktūrą. Praėjusiais metais savivaldybės nurodė 138 milijardų eurų išlaidų trūkumą, įskaitant būtiniausius patogumus, kaip antai mokyklos ir gatvės.

„Viešosios investicijos turėtų būti skirstomos taip, kad sustiprintų konkurenciją. Didžiausias dėmesys galėtų būti skiriamas sveikatai, skaitmeninimui, klimatui ir švietimui. Idealiu atveju valstybė sukurtų paskatas plačioms privačioms investicijoms minėtose srityse", - tikino ir vyriausybės patariamosios ekonomikos tarybos narė Veronika Grimm.

Pramonės asociacijos nustatė ilgą sąrašą pataisymų, kurie paskatintų kompanijų išlaidas.

„Neatidėliotinas klausimas – mokesčių lengvatos verslui. Stipriai išplėtotas nuostolių kompensavimas būtų pati veiksmingiausia priemonė, kuri sušvelnintų neigiamą pandemijos poveikį įmonių biudžetams“, o „įstatymų leidėjai turėtų reikšmingai patobulinti investicijų amortizavimo taisykles", - teigė pramonės lobistų grupės BDI vadovas Dieteris Kempfas.

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.8750
Ania Nussbaum, Samy Adghirni | D+

Galingą pažeminimą patyręs Macronas trauks naujas kortas? (3)

Emmanuelis Macronas aiškiai leidžia suprasti, kad Prancūzijos įniršis neslūgsta po to, kai...

„Prezidentas apie tai daug negalvoja“: Bideno žingsniai kelia sąjungininkų pyktį (25)

JAV prezidentas Joe Bidenas atėjo į valdžią žadėdamas atkurti JAV užsienio politikos...

Mokslininkai prognozuoja: gali perpus sumažėti cukraus ir kavos gamyba (25)

Dėl klimato kaitos pagrindinių kultūrų, įskaitant cukrų, auginimas ilguoju laikotarpiu gali...

Įvertino Merkel indėlį darbuotojų sąlygoms: didžiausia kritika Vokietijai – dėl dirbančių moterų (2)

Ilgiausiai tarnavusi išsivysčiusio pasaulio vyriausybės vadovė Angela Merkel mažai tenuveikė,...

Vienas didžiausių geležies rūdos eksportuotojų keičia savo sprendimą

Bendrovė „Fortescue Metals Group Ltd.“ planuoja siekti, kad jos didžiausi klientai mažintų...

Top naujienos

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje: po 12 val. kelionės į Vilnių atvyko ekspresas iš Talino (444)

Antradienį 21:00 į Vilniaus geležinkelio stotį atvyko specialus geležinkelio ekspresas iš...

Po skaudžios netekties medikas paaiškino, kokia liga labiausiai kamuoja darbingo amžiaus jaunus žmones: čia yra paradoksas (184)

Visuomenę ir vėl sukrėtė žinia apie iš gyvenimo pasitraukusį mediką. Praėjusį penktadienį,...

Nebegąsdins jokios šalnos: netrukus į Lietuvą sugrįš šiltesni orai (8)

Trečiadienį Lietuvos orus vis dar lems šalto, mums jau įkyrėjusio ciklono vakarinis pakraštys.

Roma Macijauskaitė | D+

Miškininkas: kodėl reikia kirsti medžius ir kaip klimato kaita keičia miško veidą – stebimi anksčiau nematyti reiškiniai

„Mūsų, miškininkų , rūpestis – auginti ir veisti miškus, saugoti juos nuo žvėrių ir...

Po pasibaigusių rinkimų Rusijoje neatmeta net kraštutinio scenarijaus: nieko nebeįmanoma padaryti (690)

Nebuvo jokių abejonių, jog Kremliaus režimas per šį savaitgalį vykusius Rusijos Valstybės...

Su Čanaku susirėmęs amerikietis – FIBA juodajame sąraše (5)

Praėjusiame sezone Panevėžio „Lietkabeliui“ atstovavęs, bet finišo tiesiojoje dėl klubo...

9 dalykai, kuriuos kiekviena moteris turėtų išguiti iš savo gyvenimo (7)

Gerbiamieji, šiandien rašau apie dalykus, kuriuos, mano galva, reikia skubiai eliminuoti iš...

Edmundas Jakilaitis | D+

Apie karybą: brutalus žaidimas – kas pirmas pradėjo naudoti informacines technologijas kaip kovos priemonę?

Tai – jau trečiasis Edmundo Jakilaičio pokalbis apie karybą su Vilniaus universiteto Istorijos...

Londone pristatė, ką rengsimės ateinantį pavasarį (31)

Dizaineris Bora Aksu savo kolekcijos pristatyme Londono mados savaitėje prisiminė Amsterdamo...