„Esame prasiskolinę iki ausų, – teigia Tolibas, 26-erių metų bedarbis apsaugininkas, ketvirtą kartą nesėkmingai mėginantis sulaukti kokios nors informacijos iš Tadžikistano ambasados, įsikūrusios prabangiame Maskvos Patriarcho tvenkinių rajone. – Turime mokėti už nuomą, maistą ir keliones, o juk nieko neuždirbame.“
Nuo tada, kai kovo mėnesį kilus pandemijai Kremlius uždarė sienas, migrantai darbininkai liko įstrigę Rusijoje – be darbo. Daugeliui ėmė stigti pinigų po to, kai dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio gerokai sumažėjo darbo vietų pasiūla statybų ir paslaugų sektoriuose, kuriuose paprastai dirba maždaug 4,4 milijonai migrantų.
Tadžikistanas ir Kirgizstanas, priklausomi nuo iš Rusijos siunčiamų pinigų, kurie sudaro daugiau kaip trečdalį jų metinio bendrojo vidaus produkto, tapo dviem didžiausiomis perlaidų krizės, dėl koronaviruso pandemijos apėmusios visą pasaulį, aukomis. Gegužės mėnesį Pasaulio banko atliktame tyrime nustatyta, kad daugiau nei 40 proc. Tadžikistano namų ūkių sumažino maisto vartojimą, tuo tarpu Kirgizstanas gauna finansavimą iš Tarptautinio valiutos fondo.
Prieš pandemiją Tolibas daugiau nei pusę savo 500 dolerių dydžio atlyginimo kas mėnesį siųsdavo motinai ir dviem broliams, gyvenantiems Tadžikistano sostinėje Dušanbėje, o likusi pinigų dalis keliaudavo nuomai, biurokratiniams mokesčiams ir maistui. Kai kovo mėnesį vyras prarado darbą, šeima jam atsiuntė 200 dolerių perlaidą, tačiau jos užteko vos mėnesiui.
Rusija tarptautinius skrydžius atnaujino lėčiau nei kitos užsienio darbuotojų pamėgtos šalys, tokios kaip JAV ir Vokietija. Tadžikistano ambasada repatriacijos skrydžius pradėjo birželį, tačiau liepą laukiančiųjų sąrašą laikinai sustabdė po to, kai tūkstančiai žmonių pateikė prašymus sugrįžti namo, skelbiama ambasados tinklalapyje.
Kitų buvusių sovietinių respublikų gyventojai taip pat susiduria su panašiais sunkumais. Apie 400 azerbaidžaniečių susirėmė su policija pietų Rusijoje, kai bandė kirsti uždarytą sieną, o grupė uzbekų darbininkų įkūrė stovyklas pasienyje su Kazachstanu, laukdami leidimo vykti namo, pranešė vietos žiniasklaida.
Pasaulio bankas paskaičiavo, kad šiemet darbuotojų migrantų po visą pasaulį namo siunčiamų perlaidų suma sumažės 20 proc. – tai ryškiausias nuosmukis pastaraisiais metais. Tyrimai rodo, kad labiausiai nukentės Europa ir Vidurinė Azija.
„Anksčiau migrantai siųsdavo pinigus namo, o dabar jų tėvai ir artimieji turi siųsti jiems pinigus į Rusiją“, – sako Ikbolas Isakovas, vadovaujantis NVO „Public Foundation Progress“ pietų Kirgizstane.
Paprastai darbuotojai migrantai kasmet į namus iš Rusijos parsiunčia apie 13 milijardų dolerių, mat šalies gyventojų skaičius traukiasi, o daugumai buvusios Sovietų Sąjungos piliečių šalyje leidžiama dirbti be vizų. Remiantis apklausa, kurią Rusijos prezidento nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijoje surengė Evgenijus Varšaveris, dėl koronaviruso sukeltų apribojimų balandžio ir gegužės mėnesiais trys ketvirtadaliai užsienio darbuotojų neteko darbo arba turėjo išeiti nemokamų atostogų.
„Unistream“, tarp Vidurinės Azijos migrantų populiarios tarptautinių perlaidų kompanijos duomenimis, šių metų gegužę ir birželį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, tarptautinių pavedimų iš Rusijos sumažėjo 35 proc.
Pinigų srautai iš Rusijos 2018 m. sudarė maždaug trečdalį Tadžikistano ir Kirgizstano bendrojo vidaus produkto. Kirgizstano ekonomika šiais metais gali susitraukti 4 proc., remiantis TVF prognozėmis nuo balandžio mėnesio, o prognozuojamas Tadžikistano BVP augimas – vos 1 proc., lyginant su 7,5 proc. 2019 m.
„Šie žmonės yra laikomi įkaitais, – teigia teisininkė Gulnara Bobodjanova, dirbanti labdaros organizacijoje „Civic Assistance“ Maskvoje. – Vienintelė išeitis iš situacijos būtų atidaryti sieną – bent viena kryptimi, kad išvykti norintys žmonės galėtų palikti Rusiją.“
