Daugiau nei ketvirtadalis Niujorke įsikūrusios įmonės 1500 darbuotojų, pjaunančių bei šlifuojančių deimantus, šiuo metu dirba Afrikoje, Keiptaune interviu sakė įmonės vadovas Alessandro Bogliolo. „Tiffany“ turi gamybos įmonių Botsvanoje bei Mauricijuje, kuriose dirbantys darbuotojai „intensyviai, dvejus metus apmokomi“, sakė jis, pridūręs, kad dėl to jie yra vienintelis Vakarų prabangos ženklas, kuris neperkelia kitur savo afrikietiškų brangakmenių gamybos.

Botsvana yra didžiausia pasaulyje deimantų gamintoja po Rusijos, ir yra vienintelė Afrikos valstybė, kurioje „Tiffany“ tiek perka, tiek paruošia jos brangakmenius. Ir nors įmonė perkelia deimantus ir iš kasyklų Pietų Afrikoje, Namibijoje ir Siera Leonėje, ji nesiruošia plėtoti verslo Zimbabvėje ir Angoloje, dėl tose šalyse vyraujančios žmogaus teisių padėties, sakė A. Bogliolo.

„Jūs perkate ką nors iš pasaulinės klasės prekės ženklo dėl to, kad jais pasitikite, tikite, kad šis prekės ženklas padarė visa, kas įmanoma, kad užtikrintų, jog produktas būtų ne tik pagamintas pagal aukščiausius standartus, bet ir vadovaujantis doroviniais principais“, – sakė įmonės generalinis direktorius.

„Etinė“ deimantų pusė

Sprendimas pasamdyti ir apmokyti deimantų šlifuotojus ir pjovėjus buvo priimtas „Tiffany“ siekiant būti visiškai skaidria visame deimantų gamybos procese, nuo tos akimirkos, kai jie išgaunami iš požemių iki jau gatavo sužieduotuvių žiedo. Tokia strategija atitinka platesnę kryptį, kurios laikomasi į vartotoją orientuotų prekių gamybos pramonėse, siekiant patenkinti, pasak jaunesnių pirkėjų, „etiškų“ produktų paklausą.

Šiais metais bendrovė pradėjo su savo klientais dalytis informacija apie savo deimantų kilmę; anot A. Bogliolo, ši iniciatyva paskatins visą pramonę pasekti jų pavyzdžiu.

„Tiffany“ mėgina atgaivinti pardavimus, kuriems smarkiai pakenkė sulėtėjęs Kinijos turistų išlaidų mastas Jungtinėse Valstijose, kaip ir verslo plėtra Pekine bei Šanchajuje. Nors A. Bogliolo‘as tikina, kad bendrovė turi daug klientų Afrikoje, vis dėlto ji yra priversta palikti žemyną, kad galėtų vykdyti pirkimus, nes vienintelės mažmenininkės parduotuvės yra Egipte. tačiau, kaip teigia įmonės generalinis direktorius, Pietų Afrika yra „įdomi rinka“, kur bendrovė galiausiai galėtų atidaryti bent vieną parduotuvę.

„Nėra jokių abejonių, kad šiame žemyne mūsų pozicijos ilgainiui bus tvirtesnės, – sakė jis. – Dabar svarbiausia atrasti tinkamą vietovę ir „kritinę masę“, idant galėtume vykdyti tvarų verslą.“