Pinigų suma, išmokama kaip kompensacija už jų žūtį, – sudaranti 5 mln. rublių (60 000 JAV dolerių) vienam asmeniui, be neišmokėto darbo užmokesčio, – paprastai atkeliauja sukimšta į maišus, kaip teigia kelios moterys, kurioms teko keliauti į po visą šalį išbarstytus išdavimo punktus ir kurios prašė nurodyti tik jų vardus, kad galėtų kalbėti atvirai.
Daugeliui patariama vengti įnešti grynuosius į savo banko sąskaitą. Oksanai iš Čeliabinsko Uralo srityje, kurios vyras žuvo kovodamas sukarintoje grupuotėje „Wagner“ Bachmute, jokių rekomendacijų neprireikė, ji sakė nenorinti „problemų“ su mokesčių sistema ir neturinti jokių dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, iš kur gauti pinigai.
„Wagner“ sumokėjo viską, ką turėjo sumokėti, – sakė ji. – Mes jau nusipirkome butą.“
„Wagner“ samdomų pėstininkų, kurių, JAV paskaičiavimu, Ukrainoje kovojo 50 tūkst., finansavimu buvo atsuktas grynųjų pinigų čiaupas, tapęs vienu iš keleto popierinių pinigų, išplaunamų Rusijos ekonomikoje, šaltinių.
Toks rublių kiekis yra ryškus karo, kuris tęsiasi jau šešioliktą mėnesį, sukeltų iškraipymų pavyzdys.
Nuo rugsėjo mėnesio, kai prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė pirmąją Rusijoje mobilizaciją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, apyvartoje esančios valiutos kiekis rekordiškai išaugo, todėl iš bankų išplaukė 2,2 trilijono rublių sukauptas grynųjų pinigų perteklius, rodo „Bloomberg Economics“ duomenys.
Atsižvelgiant į bankinėms operacijoms taikomus apribojimus, popieriniai pinigai vis plačiau naudojami atsiskaitant už išorės prekybos sandorius, jie taip pat patenka ir į okupuotas Ukrainos dalis, kur Rusija primeta savo valiutą, nes kitos mokėjimo galimybės tebėra ribotos.
„Wagner“, vadovaujama Jevgenijaus Prigožino, Rusijos verslininko, kuriam taikomos sankcijos ir kuris yra susijęs su V. Putinu, dar praėjusių metų kovo mėnesį buvo išsiųsta į Ukrainą. Ilgainiui grupuotė sustiprino savo gretas samdydama nuteistuosius iš Rusijos kalėjimų.
J. Prigožinas nė nemėgino nuslėpti, kaip jo pajėgoms išmokami pinigai. Birželio mėnesį jo bendrovės „Concorde“ paskelbtame garso įraše jis pakomentavo, kad kovotojai „visus pinigus gauna juodais pinigais“.
„Žmonės iš pataisos kolonijų ėjo į karą, kad Rusijos Federacijos gyventojai galėtų sėdėti namuose prie krosnių ir šildytis, – sakė jis. – Ir jie žuvo už šiuos juoduosius pinigus.“
Nors „Wagner“ finansavimo šaltiniai migloti, pats jo įtraukimo faktas reiškia, kad su karu susijusių išlaidų, nepatenkančių į buhalterinę apskaitą, yra dar daugiau.
„Aktyvesnis grynųjų pinigų naudojimas gali reikšti įvairius pokyčius Rusijos ekonomikoje – nė vienas iš jų nėra geras. Stiprėjanti grynųjų pinigų paklausa rodo mažesnį pasitikėjimą vietos bankais, didesnį namų ūkių, mieliau laikančių grynuosius namie, nepaisant infliacijos, susirūpinimą dėl neaiškios ateities, didėjančią šešėlinės ekonomikos dalį ir prastėjantį mokestinių prievolių vykdymą“, – komentuoja Rusijos ekonomistas Alexanderis Isakovas.
V. Putinas pažadėjo neribotas išlaidas karo veiksmams, tuo tarpu vyriausybė įslaptino beprecedentę valstybės išlaidų dalį. Už grynųjų pinigų apyvartos sistemos priežiūrą yra atsakingas centrinio banko valdytojo pavaduotojas Sergejus Belovas, kariškis, kuris taip pat vadovauja specialioms institucijoms, nukreipiančioms lėšas iš valstybės biudžeto priešakinės linijos pajėgoms. Atsakydamas į prašymą pateikti komentarą, Rusijos centrinis bankas nurodė kelias tikėtinas nuo paskutinio praėjusių metų ketvirčio „išaugusios grynųjų pinigų paklausos“ priežastis.
Tarp šių veiksnių yra „galimai papildoma“ popierinių pinigų paklausa Rusijos „naujuose regionuose“, teigiama pranešime, kuriame turimos omenyje praėjusių metų rugsėjį V. Putino aneksuotos rytinės ir pietinės Ukrainos dalys. Centrinis bankas taip pat paminėjo viešojo sektoriaus išmokų, dalį kurių žmonės linkę atsiimti grynaisiais, vaidmenį ir turistų poreikius per Gegužės šventes Rusijoje.
Pinigų išgryninimas
Pinigai, skirti kariuomenei, įskaitant reguliariąją kariuomenę, yra pagrindinė priežastis, kodėl vis dažniau pasirenkama grynųjų pinigų mokėjimo priemonė, teigė pareigūnai, susipažinę su Rusijos valdžios institucijų nuomone. Mažai tikėtina, kad mokesčių vengimas čia vaidina svarbų vaidmenį, sakė jie, paprašę anonimiškumo, kad galėtų kalbėti atvirai.
Skirtingai nei dešimtajame dešimtmetyje, kai darbdaviai, siekdami išvengti mokesčių, mokėjo atlyginimus grynaisiais, dabar mąstoma kitaip, teigia Olegas Vjuginas, buvęs centrinio banko ir finansų ministerijos aukšto rango pareigūnas.
„Mokesčiai išlieka tokio pat lygio, kuris yra priimtinas žmonėms ir įmonėms“, – teigė O. Vjuginas. Pasikeitė tik tai, kad „dabar atsirado kitas grynųjų pinigų paklausos šaltinis, susijęs su specialiąja karine operacija“, pridūrė jis, vartodamas Kremliaus pamėgtą karo terminą.
2022 metų vasarį, kai V. Putinas nusprendė įsiveržti į Ukrainą, rusai iš bankų išsigrynino rekordinį kiekį grynųjų pinigų. Tačiau ši karštligė truko neilgai, nes Rusijos centrinis bankas grąžino lėšas į finansų sistemą, skubiai padidinęs palūkanų normas ir taip padėjęs atkurti pasitikėjimą.
Šįkart dinamika negali būti kitokia.
Anot centrinio banko, apyvartoje esanti valiuta dešimt mėnesių beveik nepertraukiamai augo. Šis laikotarpis sutampa su Kremliaus paskelbta mobilizacija ir Rytų Ukrainos Bachmuto miesto puolimu, kuriam dažnai vadovavo „Wagner“, – tai iki šiol ilgiausias ir kruviniausias karo mūšis.
Be to, kad nusikaltėliams, išgyvenusiems šešių mėnesių mūšį fronte, siūloma anksčiau išeiti į laisvę, „Wagner“ samdiniai taip pat gauna išmokas, – premijas ir 240 000 rublių mėnesinį atlyginimą.
Nors vyriausybė reguliariai neatskleidžia Rusijos aukų skaičiaus, po Bachmuto užėmimo J. Prigožinas pranešė, kad toje, jo žodžiais, „mėsmalėje“ „Wagner“ neteko 20 000 karių. Tokio masto nuostoliai būtų reiškę 100 mlrd. rublių piniginę išmoką vien tik kaip kompensaciją už žūtį.
2014 metų gegužę J. Prigožino įkurta „Wagner“ grupuotė turi miglotą teisinį statusą Rusijoje.
Rusijos gynybos ministerija nustatė liepos 1 d. terminą, iki kurio visi savanorių daliniai turi pasirašyti oficialią sutartį su kariuomene – šio nurodymo J. Prigožinas kol kas atvirai nepaiso.
„Wagner“ grupuotei, daugelį metų veikiančiai mūšių laukuose nuo Artimųjų Rytų iki Afrikos, teko slėpti savo finansinius pėdsakus dar gerokai prieš tai, kai JAV šiais metais ją įvardijo kaip tarptautinę nusikalstamą organizaciją.
Kadangi „Wagner“ nėra Rusijos mokesčių rezidentė, ji visuomet vykdo veiklą grynaisiais pinigais ir gauna finansavimą iš valstybės biudžeto, teigė Maratas Gabidulinas, kuris buvo su „Wagner“ grupuote susijusios nereguliariosios kariuomenės Sirijoje lauko vadas ir ketverius metus dirbo su J. Prigožinu, įskaitant tarnybą jo biure Sankt Peterburge iki 2019 metų.
Sutartys pasirašytos su kita J. Prigožinui priklausančia įmone, o grynieji pinigai kelis kartus per mėnesį automobiliais pristatomi į pietinėje Rusijoje esančią „Wagner“ bazę, sakė M. Gabidullinas iš Prancūzijos.
„Visos išmokos, premijos, laidotuvių ir kitos išmokos visada mokamos tik grynaisiais pinigais, vokeliuose – ir tada, ir dabar“, – teigė jis.
Besiformuojanti grynųjų pinigų ekonomika simbolizuoja pokyčius Rusijoje, kurios bankai iki karo buvo vieni iš Europos lyderių skaitmeninių paslaugų teikimo srityje. Dabar didelė ekonomikos dalis turi veikti slapta.
„Grynųjų pinigų padidėjimas atspindi verslo rizikos ir netikrumo ekonomikoje vertinimą, – teigė Sergejus Dubininas, vadovavęs Rusijos centriniam bankui nuo 1995 iki 1998 metų. – Tai pagrindinis veiksnys.“
