Milžiniškas „Gazprom“ metano nuotėkis, kurį pirmą kartą aptiko geoanalitinė įmonė „Kayrros SAS“, pasitelkusi palydovinius duomenis, išryškina pasaulinio mato problemą, kaip artimiausiu metu užkirsti kelią šiltnamio efektą sukeliančių dujų su 80 kartų didesniu anglies dioksido poveikiu išmetimui.
Anot Rusijos dujų milžinės, per birželio 4 dieną jos atliekamus vamzdyno remonto darbus nutekėjo 2,7 mln. kubinių metrų (1 830 metrinių tonų) metano. Tai apytikriai prilygsta trumpalaikiam planetos atšilimo poveikiui, kokį sukeltų 40 000 automobilių su vidaus degimo varikliais, metus vairuojamų Jungtinėse Valstijose, skelbia pelno nesiekianti grupė „Environmental Defense Fund“.
„Kayrros“ nustatė 395 metrinių tonų per valandą emisijos lygį, ir tai rodo, kad „Gazprom“ gali tekti prisiimti atsakomybę už stipriausią dujų išmetimą, koks jai buvo priskiriamas naftos ir dujų sektoriuje, nuo 2019 m. rugsėjo.
Anot „Gazprom“; dujų išmetimas įvyko po to, kai bendrovė nustatė problemą savo „Urengoy-Center 1“ vamzdyne Rusijos Tatarstano regione. Bendrovė teigia, kad „atsižvelgus į neatidėliotiną situaciją“ ji negalėjo naudoti mobiliosios kompresorinės stoties metano kiekiui, išmestam per remonto darbus, sumažinti, nors ji tvirtina vis tiek sumažinusi 22 proc. galimų emisijų.
Didžiausiai Rusijos dujų bendrovei daromas spaudimas imtis ryžtingesnių priemonių sumažinti jos operacijų sukeliamas metano emisijas, Europos šalims – didžiausiai jos rinkai – vis kruopščiau tiriant kuro, naudojamo žemyno namų ūkiams šildyti ir energijos tinklams, poveikį klimatui. Didžiulis rusiškų dujų sukeltas metano nuotėkis įvyko tuo metu, kai Europos Sąjunga siekia iki amžiaus vidurio įgyvendinti nulinės emisijos tikslus.
Nuotėkis, įvykęs birželį iš „Gazprom“ vamzdyno Tatarastane, nėra vienintelis didelio masto metano nuotėkis, siejamas su Rusijos bendrove. „Kayrros“ gegužės 24 dieną nustatė dar vieną milžinišką metano nuotėkį, kai emisijos lygis siekė 214 metrinių tonų per valandą. „Gazprom“ aiškino, kad šis nuotėkis įvyko per dvi dienas trukusius „Urengoy-Petrovsk“ dujotiekio planuotus remonto darbus Rusijos Baškorstano regione. Anot jos, emisijos sudarė apie 900 000 kubinių metrų ir toks lygis, kaip tvirtina bendrovė, „atitinka pramonės saugumo taisykles“.
Iki birželio 4 d. įvykusio nuotėkio ankstesnis, gegužės 24 dieną užfiksuotas incidentas, buvo laikomas didžiausiu iš šiais metais „Kayrros“ pagal palydovų duomenis nustatytų nuotėkių, kurį ji priskyrė naftos ir dujų sektoriui.
„Gazprom“ taip pat patvirtino prisiimanti atsakomybę už dar tris metano nuotėkius, aptiktus Rusijoje birželį. Bendrovė tvirtino, kad visais šiais atvejais ji siekė panaudoti dalį dujų, kad emisijos neviršijo vyriausybės nustatytų standartų ir kad incidentai bus įtraukti į jos aplinkosaugos ataskaitas.
Daugybė atliktų tyrimų nustatė, kad metano emisijos iš naftos ir dujų pramonės yra dažnai didesni nei praneša operatoriai ir vyriausybė. Bekvapių, bespalvių dujų nuotėkis iš JAV naftos ir dujų tiekimo grandinės 2015 metais buvo apie 60 proc. didesnis nei skelbta JAV Aplinkos apsaugos agentūros ataskaitoje, rodo 2018 metais atliktas tyrimas, publikuotas „Science“.
„Kayrros“ yra viena iš kelių įmonių, stebinčių iš palydovų gautus duomenis, susijusius su metano debesimis. Jos naudojami Europos kosmoso agentūros (ESA) duomenys gaunami per agentūros „Sentinel-5 Precursor“ palydovą, kuris apskrieja Žemę maždaug 14 kartų per dieną, kad atliktų apytikrę pasaulio metano židinių momentinę nuotrauką. Kadangi vėjas ir kitos atmosferinės sąlygos gali veikti metano šleifą, „Kayrros“ naudoja atmosferos dispersijos modeliavimą, kad nustatytų emisijos lygį ir kiekvieno šleifo šaltinio alokaciją.
Mokslininkai tik pradeda fiksuoti didžiausius metano šaltinius, ir šiuo metu turimi duomenys neapima viso pasaulinio spektro. Valstybinių ir privačių palydovinių tarnybų duomenys padeda aptikti metano šleifus daugelyje šalių, įskaitant Kanadą, Bangladešą ir Turkmėnistaną. Vis dėlto stebėjimai iš kosmoso gali būti sezoniniai dėl debesų dangos, kritulių ir besikeičiančio šviesos intensyvumo. Be to, palydovams gali būti sudėtingiau nustatyti emisijas pakrančių rajonuose ir nuotėkius aukštesnėse platumose.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo balandžio mėnesio kalboje citavo metano indėlį prie pasaulinio atšilimo ir pabrėžė, kad yra „labai svarbu vystyti plataus masto ir efektyvų bendradarbiavimą vertinant ir stebint visas taršos emisijas į atmosferą“. Paklausta apie gegužės 24 d. incidentą, regioninė Ekologijos ir aplinkosaugos vadybos ministerija atsakė neregistravusi jokios žmogaus sukeltos žalos teritorijoje tuo laikotarpiu.
