Nors didesnės naftos kainos gali atnešti Kremliui papildomų pajamų, vieną iš didžiausių šalies pramonės šakų slegia gamybos mažinimas. Rusijos lyderiui sprendžiant, ar pratęsti susitarimą ir antrąjį pusmetį, jam gali tekti pasverti, kas svarbiau: noras paspartinti ekonomikos augimą ar aljanso su Saudo Arabija teikiama nauda.

„OPEC+ sandoris buvo vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie Rusijos ekonomikos augimo sulėtėjimo per pirmąjį ketvirtį, – teigia buvęs ekonomikos ministerijos pareigūnas Kirilas Tremasovas, kuris dabar yra Maskvos „Loko-Invest“ analitikas. – Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu naftos kaina yra patogi valstybės biudžetui ir kad ją norima padidinti, Rusija gali nebenorėti pratęsti sandorio.“

Rusijos BVP per pirmąjį ketvirtį netikėtai paaugo vos 0,5 proc. – šis rodiklis žemesnis už visus 14 „Bloomberg“ apklausos įvertinimų. Palyginimui, per paskutinius tris 2018 metų mėnesius augimas siekė 2,7 proc. ir buvo didžiausias per daugiau nei šešerius metus, nes naftos gamyba gruodžio mėnesį pasiekė rekordinius 11,45 mln. barelių per dieną.

Pasirašydama susitarimą su Naftą eksportuojančių šalių organizacija, Maskva pasižadėjo sumažinti šalies naftos produkciją 228 000 barelių per dieną. Nors daugelis OPEC sąjungininkų, įskaitant grupės de facto lyderę Saudo Arabiją, teigia, kad nori pratęsti susitarimą, kuris baigiasi kitą mėnesį, Rusija kalba apie reikalavimų sušvelninimą.

Ekonomikos ministerija pabrėžė, kad dabartinis paktas yra „varžantis“ veiksnys šalies angliavandenilių gamybai ir kasybai. Prognozuojama, kad trečiadienio ar ketvirtadienio duomenys parodys, jog balandžio mėnesio pramonės produkcijos metinis augimas siekė 2 proc.; pagal „Bloomberg“ atliktą 15 ekonomistų apklausą šis rodiklis turėtų svyruoti nuo 0,8 iki 3,9 proc.

V. Putinas, kuris anksčiau tvirtino, kad Rusija ir toliau bendradarbiaus su OPEC+, neatmeta nė vienos galimybės. „Mūsų kompanijos turi planų ir toliau didinti investicijas, ir mums tai labai svarbu. Mes suprantame, kad gamyba neturėtų sustoti, o į sektorių turėtų plaukti investicijos, antraip tai gali sukelti problemų tiek mums, tiek pasaulinei energetikai, – teigė V. Putinas. – Todėl mūsų sprendimai bus gerai pasverti.“

Praėjusiais metais fiksuoto kapitalo investicijos į naftos ir gamtinių dujų gamybą nukrito 2,3 proc., o tai lėmė „ypač mažą“ investicijų į angliavandenilių gamybą ir kasybą augimą, palyginti su 2,2 proc. bendru fiksuoto kapitalo investicijų augimu, remiantis Ekonomikos instituto plėtros centro duomenimis.

Rosneft PJSC“, kuri pumpuoja beveik pusę Rusijos kasdieninės produkcijos, įspėjo, kad kai kurie projektai bus atidėti „mažiausiai“ keliems mėnesiams dėl neaiškių OPEC+ susitarimo prognozių.

Kainų augimas

Nors produkcijos sumažėjimas pagal OPEC+ susitarimą turi neigiamos įtakos ekonomikai, bet koks sulėtėjimas yra „lengvai kompensuojamas reikšmingomis papildomomis pajamomis, atsirandančiomis dėl didesnių naftos kainų, – teigia Stanislavas Murašovas, Maskvos „Raiffeisenbank“ ekonomistas. – Šiuo metu, kai pasaulį vargina netikrumas ir prekybos karai, Rusijos vyriausybė greičiausiai pirmenybę teiks papildomoms pajamoms, nes tai bus saugesnis sprendimas.“

OPEC+ susitarimas padidino federalinį biudžetą, nes padidėjo energijos paslaugų kainos, kurios sudaro beveik pusę valstybės finansų. Papildomos pajamos biudžetui per pastaruosius dvejus metus siekė apie 6 trilijonus rublių (93 mlrd. dolerių), remiantis energetikos ministerijos apskaičiavimais, kad dėl produkcijos sumažėjimo naftos kainos išaugo 10 dolerių už barelį.

Pagal vadinamąją biudžeto taisyklę visos papildomos pajamos, gautos iš naftos kainų, viršijančių 40 dolerių už barelį, perkeliamos į atsarginį fondą, kurio vertė šiuo metu siekia 59 mlrd. dolerių, arba 3,6 proc. BVP.