aA
Rusijos prezidento Vladimiro Putino vadinamieji nacionaliniai projektai – išlaidų planai, skirti atnaujinti ekonominį augimą Rusijoje, – regis, stringa. Keista, bet problema – ne pinigai. Yra pinigų jiems finansuoti, bet Rusijos biurokratinis aparatas jų nepanaudos, greičiausiai baimindamasis atsakomybės dėl blogo rezultato.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© Sputnik / Scanpix

Pagal projektus numatyta iš viso išleisti 25,7 trln. rublių (400 mlrd. JAV dolerių) iki 2024 metų. Taip siekiama pagerinti Rusijos gyvenimo kokybę pačia plačiausia prasme – nuo pastangų užtikrinti geresnę sveikatos apsaugą ir mokyklinio lavinimo programą iki mėginimų pertvarkyti sovietiniais laikais kurtus miestus, kad šie būtų labiau tinkami gyventi.

V. Putinas žino apie savo smunkantį populiarumą ir jis pasiryžęs įrodyti rusams iki savo dabartinės kadencijos pabaigos, 2024 metų, kad yra pajėgus vykdyti ne tik kietą užsienio politiką. Tačiau programa, apie kurią pirmą kartą buvo paskelbta pernai, juda iš lėto.

Dar šių metų lapkritį Audito rūmai, Rusijos biudžeto priežiūros institucija, paskelbė ataskaitą apie pirmų devynių 2019 metų mėnesių federalinių išlaidų būklę. Remiantis dokumentu, nors bendros biudžeto išlaidos pasiekė 62,9 proc. metinių asignavimų (žemiausias rodiklis šiuo metų laiku nuo bent 2010-ųjų), išlaidos dvylikai nacionalinių projektų, taip pat su projektais susiję planai modernizuoti Rusijos „pagrindinio tinklo infrastruktūrą“, tokią kaip uostai ir geležinkeliai, sudarė tik 52,1 proc. šiems metams numatytos sumos.

Kai kuriems projektams, ypač tiems, kuriais stengiamasi sustiprinti Rusijos skaitmeninę ekonomiką, įgyvendinti turimos lėšos faktiškai nebuvo panaudotos. O bendros projektų išlaidos, susijusios su pirkimais, – atskirai nuo tokių išlaidų formų kaip subsidijos ar pervedimai regioninei valdžiai, – tesiekė 14 proc. metams numatytos sumos.

Rusijai reguliariai nepavyksta panaudoti viso savo konkrečių metų biudžeto. 2018 metų pabaigoje liko nepanaudoti 778 mlrd. rublių (12,1 mlrd. JAV dolerių). Šiais metais Audito rūmų vadovas Aleksejus Kudrinas prognozuoja 1 trln. rublių nepanaudotą likutį, daugiausia dėl nepakankamų išlaidų nacionaliniams projektams. A. Kudrinas, buvęs šalies finansų ministras, yra garsiausias iš Rusijos „sisteminių liberalų“, V. Putino lojalistų, kurie palaiko pažangesnes vyriausybės politikas. Trečiadienį Rusijos parlamente jis kalbėjo:

„Kodėl mes neišleidžiame trilijono rublių, arba vieno proc. BVP? Žinoma, juk nesakysime, kad turime per daug pinigų ir dėl to nepajėgiame jų išleisti. Mano nuomone, taip yra dėl žemos kokybės vyriausybės.“

Rusijai sunkiai sekasi įgyvendinti didžiąją Putino svajonę
© Itar-Tass / Scanpix


2017 metais A. Kudrinas ir jo kolega ekonomistas Aleksandras Knobelis paskelbė straipsnį, kuriame tvirtino, jog Rusija išleidžia per daug pinigų toms programoms, kurių išlaidos silpnai ar neigiamai koreliuojamos su ekonominiu augimu, tokioms kaip gynybos ar saugumo, ir per mažai toms programoms, kurios skatina plėtrą, pavyzdžiui, švietimo. Nacionaliniai projektai bent iš dalies yra V. Putino reakcija į A. Kudrino ir A. Knobelio pamąstymus.

A. Kudrinas savo pareiškimu parlamentui nori pabrėžti, kad biurokratai tiesiog neišmano, kaip vykdyti augimą skatinančius projektus. Tačiau labiau tikėtina, kad jie tik bijo leisti paskirtus pinigus tokiomis priemonėmis, kurios užtrauktų bėdų. Kadangi nacionaliniai projektai yra V. Putino asmeninis planas, jie mėgaujasi prezidento kuruojamo vykdomojo aparato, įgaunančio vis didesnės įtakos ir gerai finansuojamo, dėmesiu. V. Putinas nori būti tikras, kad paskirti pinigai nebus pavogti.

Tačiau to pasiekti nėra lengva. Kaip kad šią savaitę tviteryje rašė Sergejus Aleksašenka, buvęs centrinio banko valdytojas ir šiuo metu V. Putino oponentas, biudžeto lėšų panaudojimo reikalavimai yra surašyti taip, kad jų „neįmanoma laikytis nepažeidžiant taisyklių. Kai pareigūnas klausia savęs, ar jis norėtų turėti reikalų su prokuratūra, atsakymas vienareikšmiškas – velniop tuos nacionalinius projektus!“

Rinktinė V. Putino bičiulių grupelė vis dar gali pasipelnyti iš valdžios sektoriaus išlaidų. Pavyzdžiui, šią savaitę vienos bendrovės, priklausančios V. Putino dziudo treniruočių partneriui Arkadijui Rotenbergui, vadovas pareiškė, kad vyriausybės finansuojama tilto tarp žemyninės Rusijos bei Krymo statyba būtų bent jau nenuostolingas projektas.

Arkadijus Rotenbergas
Arkadijus Rotenbergas
© RIA/Scanpix


Bet ne taip seniai A. Rotenbergas pardavė vieną iš įmonių, susijusių su statyba, valstybės kontroliuojamai dujų gamintojai „Gazprom“ už 75 mlrd. rublių; jis yra nupirkęs penkias įmones, kurias įliejo į tą bendrovę už 8,3 mlrd. rublių 2008 metais, – būtent iš „Gazprom“.

Žinoma, ne visi sugeba pasinaudoti tokiomis schemomis. Rusų biurokratai ir subsidijų gavėjai reguliariai areštuojami ir teisiami už valstybės lėšų švaistymą, net kai būna pasiekę patenkinamų rezultatų. Kirilui Serebrenikovui, garsiam teatro režisieriui ir Maskvos inteligentijos numylėtiniui, buvo skirtas devyniolikos mėnesių namų areštas dėl kaltinimų valstybės lėšų grobstymu, nors jam pavyko parodyti vaizdo įrašus tų spektaklių, kurių finansavimas buvo panaudotas griežtai laikantis sutarties sąlygų. Jis iki šiol nėra visiškai išteisintas.

Dar šių metų lapkritį generalinė prokuratūra paskelbė nustačiusi 2500 įvairių pažeidimų administruojant nacionalinius projektus, daugiausia susijusių su subsidijų paskirstymu ir pirkimais. Dėl kai kurių iš jų bus iškeltos baudžiamosios bylos; nieko keista, kad viešiesiems pirkimams numatytų asignavimų iki rugsėjo pabaigos buvo panaudota tik 14 procentų.

Iš lėto judantis Rusijos nacionalizavimas, diriguojant V. Putinui, ir šį procesą lydintis vykdymo institucijų įgalinimas kelia dilemą. Nepakanka privačių iniciatyvų ir privačių investicijų norint paskatinti metinį augimą daugiau kaip 1–2 proc., bet dėl išplitusios korupcijos net V. Putinas netiki valstybės išlaidų efektyvumu.

Galiausiai valstybės lėšos vis tiek keliauja „žaidėjams“, turintiems pakankamai gerų ryšių, norint išvengti baudžiamojo persekiojimo, o kitur – sulaikomos. Unikalus Rusijos derinukas – besotės valstybės, papirkinėjimo kultūros ir pernelyg centralizuotos kontrolės – ir toliau trukdo jai suvokti savo ekonominį potencialą.

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(29 žmonės įvertino)
3.8966

Lenkijos premjero žodžiai sukėlė skndalą: ES gali pradėti trečiąjį pasaulinį karą (13)

Lenkija siekia numalšinti Europos Sąjungos partnerių pasipiktinimą, kilusį po to, kai šalies...

Pasaulio geriausios (ir blogiausios) pensijų sistemos 2021-aisiais (17)

Islandijos pensijų sistema yra geriausia pasaulyje – taip skelbia pasaulinis tyrimas, kuris...

Naomi Kresge, Marthe Fourcade | D+

Koronavirusas smogė iš naujo – laukia sunki žiema prancūzų epidemiologas: 3-6 savaičių periodas bus viską lemiantis (1)

Neveikia restoranai ir kirpyklos. Ugdymas tik nuotoliniu būdu. Nuo aštuntos vakaro žmonės...

Jungtinei Karalystei – Izraelio pamoka dėl COVID-19

Jungtinėje Karalystėje vėl sparčiai plintant COVID-19 , pareigūnams vertėtų atsigręžti į...

Tiekimo krizės kurstoma infliacija kelia neišsprendžiamą problemą (14)

Pasaulio ekonomikos išgyvenama tiekimo krizė kursto tokį spartų infliacijos tempą, jog centriniai...

Top naujienos

Tomas Janonis | D+

Cinizmo viršūnė: moteris net nenujautė, ką su jos turtu padarys žinomi verslininkai (13)

Skuodo rajone 2,4 ha sklypą valdanti moteris negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo Nacionalinėje...

Laukiantis energetikos kainų šokas patuštins gyventojų pinigines – ar tai lėmė tvari energija? (172)

Noras pumpuoti anglį į atmosferą šiemet kainuoja rekordiškai daug, tai sutapo su naftos, elektros...

Lenkijos premjero žodžiai sukėlė skndalą: ES gali pradėti trečiąjį pasaulinį karą (13)

Lenkija siekia numalšinti Europos Sąjungos partnerių pasipiktinimą, kilusį po to, kai šalies...

Eurokomisarė: pasienio barjerų finansavimui nepritaria didžioji dalis ES šalių (147)

Fizinių barjerų pasienyje finansavimui iš Europos Sąjungos ( ES ) lėšų nepritaria didžioji...

Įtampa auga: ant ŽŪM pakabintas jos veiklą kritikuojantis plakatas (20)

Po praeitą savaitę įvykusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir Lietuvos žemės ūkio...

Kaune įvyko masinė avarija – susidūrė šeši automobiliai (4)

Kaune, Islandijos plente, ant tilto per Nerį, antradienio rytą įvyko masinė avarija . Per ją...

Nukentėjusia, bet iškelta nosimi: lyg džiunglėse grūmęsis Valančiūnas apdovanotas pirmu grobiu (19)

Jonas Valančiūnas sužaidė geriausias rungtynes Naujojo Orleano „Pelicans“ (1/3) gretose, o...

Tragedijos filmavimo aikštelėje tyrimo ataskaitoje – širdį veriančios detalės apie paskutines Halynos Hutchins gyvenimo akimirkas

Praėjusį ketvirtadienį, spalio 21 d., apie 13.50 val. vietos laiku policijos pareigūnai sureagavo...

Giedrė Balčiūtė | D+

Požymiai, kad jūsų krauju minta blusos arba blakės: patarė, kas padės išnaikinti parazitus

Blusos , blakės ir kiti kenkėjai, mintantys žmonių ir jų augintinių krauju, daug kam atrodo...

Dizainerė Sandra Straukaitė atsiminė Dianos Nausėdienės „akibrokštą“ ir sukritikavo jos įvaizdį: tikrai galėtų atrodyti geriau pasisakė ir etiketo žinovas (229)

Dizainerė Sandra Straukaitė nepabijojo garsiai pasisakyti apie pirmąją šalies ponią. Pasak...