aA
Šalis, į automobilių gamyklas atvedusi robotus, regis, yra pasiryžusi išlikti senamadiška žemės ūkyje, į kurį stengiasi pritraukti daugiau užsienio darbuotojų, kad papildytų senstančią darbo jėgą.
Japonija
© Shutterstock

Šį mėnesį įvykęs Japonijos parlamento balsavimas, kuriuo buvo siekiama plačiau atverti duris užsienio darbuotojams, patvirtina, kad, nepaisant vyriausybės paramos ir milijonų dolerių „Kubota Corp.“, „Panasonic Corp.“ ir kitų kompanijų investicijų į aukštųjų technologijų žemės ūkį, artimiausiu metu robotai žemės ūkio darbininkų tikrai nepakeis.

Yasujiui Kakuzakiui, 67-erių metų pomidorų augintojui, tai pirmiausia atsiremia į kainą.

„Mes neturime galimybių skirti didelių finansų“ gamybos automatizavimui, savo ūkyje Čibos prefektūroje į rytus nuo Tokijo kalbėjo Y. Kakuzakis.

Įstatymų pakeitimus jis vertina palankiai ir jau pasinaudojo ankstesne programa, kuri leido priimti užsieniečius dirbti stažuotojais, pasamdydamas penkis darbininkus iš Vietnamo.

Y. Kakuzakis pradėjo nuo vieno stažuotojo prieš 10 metų, kai pamatė, kad pačiam tęsti darbus laukuose darosi per sunku, tačiau nesugebėjo rasti japonų, kurie norėtų dirbti už vyriausybės nustatytą minimalų atlyginimą. Nuo to laiko jis padidino savo ūkį daugiau nei dvigubai – iki maždaug dviejų akrų.

Robotų tėvynėje mašinoms sekasi ne visada: pakeisti pigiai dirbančias rankas neskubama
© Archyvas

Viena iš stažuotojų, Tran Thi My, į ūkį atėjo 2016 m. vasarį ir dirba septynias valandas per dieną, šešias dienas per savaitę už 895 jenas (8 dolerius) per valandą – toks yra minimalus darbo užmokestis Čiboje. Šitiek gaudama ji teigia vis dėlto uždirbanti pakankamai, kad po trejų metų, kai sutartis baigs galioti, galėtų įsigyti namą Vietname.

„Jeigu būčiau likusi Vietname, man būtų tekę triūsti mažiausiai 15 metų, kad uždirbčiau pakankamai pinigų naujam namui“, – tvirtina 29-erių metų motina.

Y. Kakuzakio metinis darbo užmokestis penkiems darbuotojams – maždaug 10 milijonų jenų. Iš savo pomidorų jis kasmet uždirba apie 50 milijonų jenų. Ir nors „Panasonic“ jau kuria pomidorų derliaus surinkimo robotą, jis nebus baigtas iki 2020 m.

Šie paskaičiavimai leidžia prognozuoti, kad balandžio mėnesį įsigaliojus naujoms taisyklėms žemės ūkis įdarbins apie 7300 užsienio darbuotojų per metus – daugiausia iš visų pramonės šakų. Numatoma, kad iki 2024 m. kovo mėnesio šis skaičius išaugs iki 36 500. Įdarbinti užsieniečius tikisi ir kitos pramonės šakos, tarp jų – senyvų žmonių globos įstaigos, restoranai ir viešbučiai.

„Man neramu, kad žemos kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio įdarbinimas siekiant papildyti vietinę darbo jėgą gali pakenkti Japonijos pastangoms efektyviai diegti naujoves, – teigia Hisakazu Kato, Tokijo Meidži universiteto ekonomikos profesorius. – Jeigu įdarbinti užsieniečius bus pigiau nei pirkti mašinas, nebus atliekamos būtinos investicijos“.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Japonijos ūkininkų skaičius nuo 1995 m. sumažėjo 56 proc. ir dabar siekia 1,82 milijono. Vidutinis jų amžius per tą patį laikotarpį išaugo nuo 59 iki 67 metų, nes daugelis ūkininkų išeina į pensiją nepalikdami įpėdinių, mat jų vaikai verčiau renkasi miestietišką darbą biure, kur geresnis darbo užmokestis.

Bandydama spręsti šią problemą, Japonijos žemės ūkio ministerija 2014 m. pradėjo įgyvendinti „pažangaus žemės ūkio“ politiką, skatindama robotikos ir informacinių technologijų plėtrą, kad būtų didinamas ūkių našumas. Mašinų gamintojai, tokie kaip „Kubota“, jau sukūrė savarankiškai važiuojančius traktorius, kainuojančius apie 11 milijonų jenų, ir pesticidus purškiančius dronus, kurie perima bent dalį darbo laukuose. Parduotuvių tinklo operatorius „Seven-Eleven Japan“ kitais metais atidarys savo pirmąjį automatizuotą salotų ūkį, kurį įrengti kainuos 6 milijardus jenų.

Tokijo „Yano Research Institute“ prognozuoja, kad Japonijos išmanaus žemės ūkio rinka per metus išaugs 14 proc. ir šiais fiskaliniais metais sieks 14,7 milijardo jenų, o per ateinančius penkerius metus beveik padvigubės iki 33,5 milijardų jenų.

Tačiau nauji imigracijos įstatymai reiškia, kad Japonijos ūkiuose dirbančių užsienio darbuotojų skaičius per tą patį laikotarpį padidės penkis kartus. Išliks ir stažuočių programa. Birželio pabaigoje žemės ūkyje dirbo daugiau kaip 285 tūkst. stažuotojų – nuo 2017 m. pabaigos jų skaičius išaugo beveik 4 proc.

Vyriausybė prognozuoja, kad per ateinančius penkerius metus pagal naujus įstatymus visose Japonijos pramonės šakose bus įdarbinta apytikriai 350 tūkst. užsienio darbuotojų.

Vis dėlto užsieniečių įdarbinimas nėra ilgalaikis sprendimas, pastebi Kazuki Ishida, Tokijo „Norinchukin Research Institute“ ekonomistas.

„Turint omeny, kad atotrūkis tarp Japonijos ir kitų Azijos šalių darbo užmokesčio mažėja, o žemės ūkio darbuotojai uždirba mažiausiai iš visų Japonijos darbininkų, darbo jėgos stygių žemės ūkyje tikriausiai jusime ir toliau“, – teigia jis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daug žadančios, bet ir pavojingos 5G technologijos: kritikų dėmesio centre – „Huawei“ (16)

Naujos bevielės technologijos, žinomos kaip 5G , ne tik padarys išmaniuosius telefonus...

Dėl alaus pakvaišęs milijardierius pasiryžo užgrobti Britanijos prekybos karūną (9)

Milijardierius Mike Ashley, Jungtinės Karalystės sporto parduotuvių savininkas, kurio alaus...

„Netflix“ leidžia pinigus, kurių neturi: dėl sąskaitų nerimaus vėliau (8)

„ Netflix Inc.“ turi augti. Kompanija neturi kito pasirinkimo. Rykliai turi plaukti, o...

„Bloomberg“ gidas: ką toliau darys didžiausi pasaulio centriniai bankai? (12)

Centriniai bankai žengia į naujus metus, jausdami spaudimą iš investuotojų persvarstyti, kokio...

Marietje Schaake. Ar patikėsite „Facebook“ interneto kontrolę?

Praėjusių metų balandį, kai 34 technologijų kompanijos paskelbė dalyvaujančios...

Top naujienos

Langas į tamsųjį internetą: atrodo kaip žaidimas, bet pasekmės gali sugriauti gyvenimus (150)

16 gramų miltelių, 10 tablečių, 0,00012 gramo sveriantis lapelis, 1,10 gramo augalinių medžiagų...

Įspėja apie darbdavį siaubūną: jie tik ieško vaikinų, kuriais galėtų pasinaudoti (165)

Vokietijoje įsikūrusi transporto ir logistikos įmonė „ Sommer Transporte “ nuolat ieško...

Rezga planus, kaip sugriauti ES: šį kartą jie kaip niekad vieningi

Jei tikėtume išskirtinai teorija, artėjantys Europos Parlamento rinkimai turėtų būti patys...

Rusai įvardijo, kodėl „Chimki“ atleido graiką ir pasirinko „spalvingą“ Kurtinaičio figūrą (24)

Pirmadienį iš Maskvos atkeliavusi žinia, kad Maskvos srities „Chimki“ klubas atleidžia graiką...

DELFI TV Gyvai: privačių pensijų kaupimo fondų nauda ir ką siūlo „Sodra”? (10)

Nuo 2019 metų Lietuvoje kiekvienas iki 40 metų gyventojas buvo priskirtas antros pakopos pensijų...

Dėl alaus pakvaišęs milijardierius pasiryžo užgrobti Britanijos prekybos karūną (9)

Milijardierius Mike Ashley, Jungtinės Karalystės sporto parduotuvių savininkas, kurio alaus...

Auginate du ir daugiau vaikų: psichologė įvardino pagrindinę klaidą, kurią daro daugelis tėvų

Tėvai, kurie augina du ir daugiau vaikų, žino, kad kasdienių konfliktų tarp brolių ir sesių...

Istorinės asmenybės, kurių plačios šypsenos slėpė siaubingus įpročius bei nepakenčiamą charakterį (76)

Nė vienas nėra tobulas, tačiau kai kurių asmenų ydos tiesiog pasibaisėtinos. Tvirtinimas, kad...

Kaip per 4-erius metus keitėsi atlyginimai Lietuvoje: vienų specialistų algos išaugo net 75 proc.

Darbo paieškų portalas „ CV Online" skelbia, kaip nuo 2015 m. keitėsi atlyginimai Lietuvoje...

Pristatytų picų vaizdas klientą išmušė iš vėžių: tai siaubinga (3)

Į DELFI kreipėsi nepatenkintas „ Wolt “ klientas, kuris užsisakė picą iš „Jurgis ir...