aA
Šalis, į automobilių gamyklas atvedusi robotus, regis, yra pasiryžusi išlikti senamadiška žemės ūkyje, į kurį stengiasi pritraukti daugiau užsienio darbuotojų, kad papildytų senstančią darbo jėgą.
Japonija
© Shutterstock

Šį mėnesį įvykęs Japonijos parlamento balsavimas, kuriuo buvo siekiama plačiau atverti duris užsienio darbuotojams, patvirtina, kad, nepaisant vyriausybės paramos ir milijonų dolerių „Kubota Corp.“, „Panasonic Corp.“ ir kitų kompanijų investicijų į aukštųjų technologijų žemės ūkį, artimiausiu metu robotai žemės ūkio darbininkų tikrai nepakeis.

Yasujiui Kakuzakiui, 67-erių metų pomidorų augintojui, tai pirmiausia atsiremia į kainą.

„Mes neturime galimybių skirti didelių finansų“ gamybos automatizavimui, savo ūkyje Čibos prefektūroje į rytus nuo Tokijo kalbėjo Y. Kakuzakis.

Įstatymų pakeitimus jis vertina palankiai ir jau pasinaudojo ankstesne programa, kuri leido priimti užsieniečius dirbti stažuotojais, pasamdydamas penkis darbininkus iš Vietnamo.

Y. Kakuzakis pradėjo nuo vieno stažuotojo prieš 10 metų, kai pamatė, kad pačiam tęsti darbus laukuose darosi per sunku, tačiau nesugebėjo rasti japonų, kurie norėtų dirbti už vyriausybės nustatytą minimalų atlyginimą. Nuo to laiko jis padidino savo ūkį daugiau nei dvigubai – iki maždaug dviejų akrų.

Robotų tėvynėje mašinoms sekasi ne visada: pakeisti pigiai dirbančias rankas neskubama
© Archyvas

Viena iš stažuotojų, Tran Thi My, į ūkį atėjo 2016 m. vasarį ir dirba septynias valandas per dieną, šešias dienas per savaitę už 895 jenas (8 dolerius) per valandą – toks yra minimalus darbo užmokestis Čiboje. Šitiek gaudama ji teigia vis dėlto uždirbanti pakankamai, kad po trejų metų, kai sutartis baigs galioti, galėtų įsigyti namą Vietname.

„Jeigu būčiau likusi Vietname, man būtų tekę triūsti mažiausiai 15 metų, kad uždirbčiau pakankamai pinigų naujam namui“, – tvirtina 29-erių metų motina.

Y. Kakuzakio metinis darbo užmokestis penkiems darbuotojams – maždaug 10 milijonų jenų. Iš savo pomidorų jis kasmet uždirba apie 50 milijonų jenų. Ir nors „Panasonic“ jau kuria pomidorų derliaus surinkimo robotą, jis nebus baigtas iki 2020 m.

Šie paskaičiavimai leidžia prognozuoti, kad balandžio mėnesį įsigaliojus naujoms taisyklėms žemės ūkis įdarbins apie 7300 užsienio darbuotojų per metus – daugiausia iš visų pramonės šakų. Numatoma, kad iki 2024 m. kovo mėnesio šis skaičius išaugs iki 36 500. Įdarbinti užsieniečius tikisi ir kitos pramonės šakos, tarp jų – senyvų žmonių globos įstaigos, restoranai ir viešbučiai.

„Man neramu, kad žemos kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio įdarbinimas siekiant papildyti vietinę darbo jėgą gali pakenkti Japonijos pastangoms efektyviai diegti naujoves, – teigia Hisakazu Kato, Tokijo Meidži universiteto ekonomikos profesorius. – Jeigu įdarbinti užsieniečius bus pigiau nei pirkti mašinas, nebus atliekamos būtinos investicijos“.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Japonijos ūkininkų skaičius nuo 1995 m. sumažėjo 56 proc. ir dabar siekia 1,82 milijono. Vidutinis jų amžius per tą patį laikotarpį išaugo nuo 59 iki 67 metų, nes daugelis ūkininkų išeina į pensiją nepalikdami įpėdinių, mat jų vaikai verčiau renkasi miestietišką darbą biure, kur geresnis darbo užmokestis.

Bandydama spręsti šią problemą, Japonijos žemės ūkio ministerija 2014 m. pradėjo įgyvendinti „pažangaus žemės ūkio“ politiką, skatindama robotikos ir informacinių technologijų plėtrą, kad būtų didinamas ūkių našumas. Mašinų gamintojai, tokie kaip „Kubota“, jau sukūrė savarankiškai važiuojančius traktorius, kainuojančius apie 11 milijonų jenų, ir pesticidus purškiančius dronus, kurie perima bent dalį darbo laukuose. Parduotuvių tinklo operatorius „Seven-Eleven Japan“ kitais metais atidarys savo pirmąjį automatizuotą salotų ūkį, kurį įrengti kainuos 6 milijardus jenų.

Tokijo „Yano Research Institute“ prognozuoja, kad Japonijos išmanaus žemės ūkio rinka per metus išaugs 14 proc. ir šiais fiskaliniais metais sieks 14,7 milijardo jenų, o per ateinančius penkerius metus beveik padvigubės iki 33,5 milijardų jenų.

Tačiau nauji imigracijos įstatymai reiškia, kad Japonijos ūkiuose dirbančių užsienio darbuotojų skaičius per tą patį laikotarpį padidės penkis kartus. Išliks ir stažuočių programa. Birželio pabaigoje žemės ūkyje dirbo daugiau kaip 285 tūkst. stažuotojų – nuo 2017 m. pabaigos jų skaičius išaugo beveik 4 proc.

Vyriausybė prognozuoja, kad per ateinančius penkerius metus pagal naujus įstatymus visose Japonijos pramonės šakose bus įdarbinta apytikriai 350 tūkst. užsienio darbuotojų.

Vis dėlto užsieniečių įdarbinimas nėra ilgalaikis sprendimas, pastebi Kazuki Ishida, Tokijo „Norinchukin Research Institute“ ekonomistas.

„Turint omeny, kad atotrūkis tarp Japonijos ir kitų Azijos šalių darbo užmokesčio mažėja, o žemės ūkio darbuotojai uždirba mažiausiai iš visų Japonijos darbininkų, darbo jėgos stygių žemės ūkyje tikriausiai jusime ir toliau“, – teigia jis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Marietje Schaake. Ar patikėsite „Facebook“ interneto kontrolę?

Praėjusių metų balandį, kai 34 technologijų kompanijos paskelbė dalyvaujančios...

Kai pinigų daugiau nei fantazijos – sveiki atvykę į „patirčių ekonomiką“ (7)

Turėdami daugiau pinigų nei kada nors anksčiau, turtingiausieji nori visko čia ir dabar. Sveiki...

Ekspertas: Putino spaudimas Lukašenkai gali tapti nepakeliamas (275)

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui liko daugiau nei penkeri metai kadencijos, bet jis jau turi...

Naujas mados klyksmas Kinijoje: kiekvienas trokšta tapti nauju Elonu Musku (16)

Šiuo metu „ Tesla “ vykdo darbuotojų atranką Kinijoje, o Kinijos verslininkai vykdo darbuotojų...

Laivybos pramonė bando užglaistyti savo purvinas spragas (2)

Automobilių bei gamyklų sukeliama oro tarša daugumos pasaulio valstybių reguliuojama nuo...

Top naujienos

Dėl 100 tūkst. ryžosi ekstremaliam eksperimentui: žmogaus protui tai per žiaurus išbandymas haliucinuoti pradėjo jau 3 parą (26)

Richas Alati tegalvojo apie šešiaženklę sumą. Kad ją laimėtų, jam tereikėjo ištverti 30...

Pagrindinis priekaištas Skverneliui: ką jo vietoje darė Grybauskaitė (238)

Į prezidentus kandidatuojantis Saulius Skvernelis teigė nematąs priežasčių, kodėl turėtų...

(Ne)Grįžtu. Apie tradicijas mirusįjį šarvoti lovoje ir emigracijoje palaidotus lietuvius (22)

Kai kurie nė neketina grįžti iš emigracijos, kiti apie tai svajoja dešimtmetį, o dar kiti...

Lietuviai aplankė Čingischano tėvynę: nuolat žudęs, prievartavęs ir plėšęs kitas tautas, šiandien jis vis tiek garbinamas (92)

Mongolija savo didžiūnų išmintį šiandien gerbia kur kas labiau, nei jų užkariavimus. Šalyje...

Kaltinimų dėl neva išsigalvoto neįgalumo sulaukusi Antonovienė pratrūko: tik retas žino, kokią kainą moku už sportą (64)

„Mafijos tėvu“ vadinamo Vido Antonovo žmona Rima neseniai ir vėl atsidūrė dėmesio centre....

Miestietis laimingas pabėgęs į ekologišką vienkiemį, kuriam valdininkai net nesuteikia adreso (2)

Jei kadaise kauniečiui Tomui Didžiuliui kas būtų pasakęs, kad jis, tikras miesto vaikas, augęs...

Atleisk ir pamiršk: kaip išsilaisvinti iš pykčio, pagiežos ir skausmo (1)

Būti visada nuolankiam, priimti viską, kaip yra, ir laukti, kol likimas visas problemas išspręs...

„Nevėžio“ stratego apmaudas ir saviškių neatpažinęs Šaras: kai kurie nebūtų patekę net į dublerius (2)

Nuožmi kova iki paskutinių lemiamo ketvirčio sekundžių ir dramatiška Kauno „Žalgirio“...

Lietuvis per mėnesį uždirba 4 tūkst. eurų: jo išskirtinis talentas stebina pasaulį (82)

„Mes pradėjom nuo nekilnojamojo turto, o dabar jau esame gana gerai įsitvirtinę ir tarptautinio...

Marietje Schaake. Ar patikėsite „Facebook“ interneto kontrolę?

Praėjusių metų balandį, kai 34 technologijų kompanijos paskelbė dalyvaujančios...