aA
Šalis, į automobilių gamyklas atvedusi robotus, regis, yra pasiryžusi išlikti senamadiška žemės ūkyje, į kurį stengiasi pritraukti daugiau užsienio darbuotojų, kad papildytų senstančią darbo jėgą.
Japonija
Japonija
© Shutterstock

Šį mėnesį įvykęs Japonijos parlamento balsavimas, kuriuo buvo siekiama plačiau atverti duris užsienio darbuotojams, patvirtina, kad, nepaisant vyriausybės paramos ir milijonų dolerių „Kubota Corp.“, „Panasonic Corp.“ ir kitų kompanijų investicijų į aukštųjų technologijų žemės ūkį, artimiausiu metu robotai žemės ūkio darbininkų tikrai nepakeis.

Yasujiui Kakuzakiui, 67-erių metų pomidorų augintojui, tai pirmiausia atsiremia į kainą.

„Mes neturime galimybių skirti didelių finansų“ gamybos automatizavimui, savo ūkyje Čibos prefektūroje į rytus nuo Tokijo kalbėjo Y. Kakuzakis.

Įstatymų pakeitimus jis vertina palankiai ir jau pasinaudojo ankstesne programa, kuri leido priimti užsieniečius dirbti stažuotojais, pasamdydamas penkis darbininkus iš Vietnamo.

Y. Kakuzakis pradėjo nuo vieno stažuotojo prieš 10 metų, kai pamatė, kad pačiam tęsti darbus laukuose darosi per sunku, tačiau nesugebėjo rasti japonų, kurie norėtų dirbti už vyriausybės nustatytą minimalų atlyginimą. Nuo to laiko jis padidino savo ūkį daugiau nei dvigubai – iki maždaug dviejų akrų.

Robotų tėvynėje mašinoms sekasi ne visada: pakeisti pigiai dirbančias rankas neskubama
© Archyvas

Viena iš stažuotojų, Tran Thi My, į ūkį atėjo 2016 m. vasarį ir dirba septynias valandas per dieną, šešias dienas per savaitę už 895 jenas (8 dolerius) per valandą – toks yra minimalus darbo užmokestis Čiboje. Šitiek gaudama ji teigia vis dėlto uždirbanti pakankamai, kad po trejų metų, kai sutartis baigs galioti, galėtų įsigyti namą Vietname.

„Jeigu būčiau likusi Vietname, man būtų tekę triūsti mažiausiai 15 metų, kad uždirbčiau pakankamai pinigų naujam namui“, – tvirtina 29-erių metų motina.

Y. Kakuzakio metinis darbo užmokestis penkiems darbuotojams – maždaug 10 milijonų jenų. Iš savo pomidorų jis kasmet uždirba apie 50 milijonų jenų. Ir nors „Panasonic“ jau kuria pomidorų derliaus surinkimo robotą, jis nebus baigtas iki 2020 m.

Šie paskaičiavimai leidžia prognozuoti, kad balandžio mėnesį įsigaliojus naujoms taisyklėms žemės ūkis įdarbins apie 7300 užsienio darbuotojų per metus – daugiausia iš visų pramonės šakų. Numatoma, kad iki 2024 m. kovo mėnesio šis skaičius išaugs iki 36 500. Įdarbinti užsieniečius tikisi ir kitos pramonės šakos, tarp jų – senyvų žmonių globos įstaigos, restoranai ir viešbučiai.

„Man neramu, kad žemos kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio įdarbinimas siekiant papildyti vietinę darbo jėgą gali pakenkti Japonijos pastangoms efektyviai diegti naujoves, – teigia Hisakazu Kato, Tokijo Meidži universiteto ekonomikos profesorius. – Jeigu įdarbinti užsieniečius bus pigiau nei pirkti mašinas, nebus atliekamos būtinos investicijos“.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Japonijos ūkininkų skaičius nuo 1995 m. sumažėjo 56 proc. ir dabar siekia 1,82 milijono. Vidutinis jų amžius per tą patį laikotarpį išaugo nuo 59 iki 67 metų, nes daugelis ūkininkų išeina į pensiją nepalikdami įpėdinių, mat jų vaikai verčiau renkasi miestietišką darbą biure, kur geresnis darbo užmokestis.

Bandydama spręsti šią problemą, Japonijos žemės ūkio ministerija 2014 m. pradėjo įgyvendinti „pažangaus žemės ūkio“ politiką, skatindama robotikos ir informacinių technologijų plėtrą, kad būtų didinamas ūkių našumas. Mašinų gamintojai, tokie kaip „Kubota“, jau sukūrė savarankiškai važiuojančius traktorius, kainuojančius apie 11 milijonų jenų, ir pesticidus purškiančius dronus, kurie perima bent dalį darbo laukuose. Parduotuvių tinklo operatorius „Seven-Eleven Japan“ kitais metais atidarys savo pirmąjį automatizuotą salotų ūkį, kurį įrengti kainuos 6 milijardus jenų.

Tokijo „Yano Research Institute“ prognozuoja, kad Japonijos išmanaus žemės ūkio rinka per metus išaugs 14 proc. ir šiais fiskaliniais metais sieks 14,7 milijardo jenų, o per ateinančius penkerius metus beveik padvigubės iki 33,5 milijardų jenų.

Tačiau nauji imigracijos įstatymai reiškia, kad Japonijos ūkiuose dirbančių užsienio darbuotojų skaičius per tą patį laikotarpį padidės penkis kartus. Išliks ir stažuočių programa. Birželio pabaigoje žemės ūkyje dirbo daugiau kaip 285 tūkst. stažuotojų – nuo 2017 m. pabaigos jų skaičius išaugo beveik 4 proc.

Vyriausybė prognozuoja, kad per ateinančius penkerius metus pagal naujus įstatymus visose Japonijos pramonės šakose bus įdarbinta apytikriai 350 tūkst. užsienio darbuotojų.

Vis dėlto užsieniečių įdarbinimas nėra ilgalaikis sprendimas, pastebi Kazuki Ishida, Tokijo „Norinchukin Research Institute“ ekonomistas.

„Turint omeny, kad atotrūkis tarp Japonijos ir kitų Azijos šalių darbo užmokesčio mažėja, o žemės ūkio darbuotojai uždirba mažiausiai iš visų Japonijos darbininkų, darbo jėgos stygių žemės ūkyje tikriausiai jusime ir toliau“, – teigia jis.

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Besivystančiose rinkose atsigavimo tempai spartėja

Atsiveriant viruso paveiktoms pasaulio ekonomikoms, besiformuojančios rinkos semiasi optimizmo, tuo...

„Bloomberg“: Trumpo jėgos paradas bliūkšta (81)

Donaldas Trumpas susidūrė su rimtu iššūkiu: scenarijų, kaip spręsti visuotinių neramumų...

Didžiausioms arabų ekonomikoms blogiausia – jau praeityje: verslas prisitaiko

Verslo sąlygos trijose didžiausiose arabų pasaulio ekonomikose gegužės mėnesį prastėjo...

Išvados iš karantino neįvedusios Švedijos (361)

Mokslininkas, pasiūlęs prieštaringai vertinamą Švedijos „Covid-19“ strategiją, teigia, kad...

2 mln. dolerių vertės atleidimo istorija: ne taip pasirinktas laikas kainavo milžinišką išeitinę (6)

Vienas vadovaujantis pareigūnas, kuriam „LafargeHolcim Ltd.“ per mėnesį mokėjo maždaug 18 000...

Top naujienos

Amerikos lietuvė – apie tai, kaip vos kelios savaitės jos nuomonę apie Trumpą pakeitė iš esmės: kažkada buvau didžiausia jo skeptikė (195)

Į Jungtines Valstijas emigravusi aktyvi moteris, buvusi liberalė Renata Underis sako, kad pastarasis...

Išdrįsus kalbėti vienai, apie Kėdainių priėmimo skyrių prabilo ir kiti: ten yra baisu (35)

Kėdainiuose įvyko grandininė reakcija: vienam žmogui socialiniame tinkle papasakojus nemalonią...

Valdžiai ruošiantis mažinti mokesčius, verslininkai ženklių pokyčių nesitiki: daugiau išlaidauti gyventojų tai nepaskatins (12)

Valdžia šiuo metu svarsto, ar mažinti darbo apmokestinimą. Verslininkų ir ekonomisto nuomone,...

Kraupi pramoga – žmonių zoologijos sodai – buvo viena pelningiausių XX a. pradžios šou verslo krypčių (195)

XX amžiaus pradžioje atėję į zoologijos sodą Europoje ar Jungtinėse Valstijose, narvuose...

Savaitgalį į Lietuvą plūstels šiluma: sušils iki 26 laipsnių (1)

Nors šeštadienį ir sekmadienį sinoptikai prognozuoja trumpalaikį lietų, į šalį plūstels ir...

Vitalija Guobė

Vyresnioji karta ir jos beprotiškas lytinis gyvenimas: tik neapsimeskit, kad nežinojot N-18 (5)

Gera dalis Lietuvos senjorų išmuštruoti sovietinės tradicijos „seksas ne senukams“, todėl...

2 kartą ištekėjusi moteris: santykiuose svarbiausia ne meilė – įsitikinau (136)

Santuoka – dviejų žmonių susiėjimas, tikėtina, ilgam. Kai kurie išsiskiria po 2 mėnesių, o...

Emigrantus įdarbinantis ūkininkas: gaudami apie 800 eurų, į užsienį jie nebevažiuoja (409)

Karantinui sustabdžius keliones, keičiasi ir sezoninių darbuotojų darbo rinka. Nors atlyginimus...

PSO atnaujino siūlymus dėl apsauginių kaukių: kam ir kur patartina jas dėvėti (25)

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį atnaujino apsauginių kaukių dėvėjimo gaires,...

Naujus santykius kurianti Monika Kvietkutė apie vestuves negalvoja: kai vieną kartą atsikandi, tai antrą nelabai ir norisi (101)

Monika Kvietukutė išgarsėjo dar visai jaunutė, dainuodama merginų grupėje „Pop ladies“....

|Maža didelių žinių kaina