Apklausos, kurioje dalyvavo per 2000 žmonių iš Europos ir Šiaurės Amerikos, respondentai pripažino, kad juos labiau nuliūdintų pirmasis scenarijus, jei jų darbo vietą perimtų kitas žmogus. Respondentai buvo linkę lengviau priimti robotų perėmimą, nes tokiu atveju žmogaus savivoka nukenčia ne taip skausmingai.
Ir čia nebus apsiribota vien teoriniais pasvarstymais. Technologijos veik neišvengiamai sukels gąsdinančią darbo vietų griūtį, ir tokiomis aplinkybėmis itin svarbu neleisti žmonėms pulti į neviltį. Jau dabar, įsibėgėjus naujajam amžiui, gydytojai liudija daug didesnį vadinamųjų mirčių iš nevilties – savižudybių ir komplikacijų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu bei narkotikais – skaičių. Žmonės turi jaustis naudingi, svarbūs. Dažnai darbas tampa vienu itin svarbiu veiksniu, lemiančiu tokią savijautą.
Anot vieno iš tyrimo autorių, Christopho Fuchso iš Miuncheno Technikos instituto, požiūris kito tuomet, kai respondentų buvo klausiama dėl robotų, perimančių kitų žmonių darbo vietas – arba dėl darbo vietų perėmimo abstrakčiai. Tokiu atveju, respondentų manymu, verčiau darbo vietas teperima kiti žmonės. Bet jeigu pavojus iškiltų dėl jų pačių darbo vietų, skausmas dėl roboto perimamos darbo vietos, anot jų, būtų mažesnis.
Ch. Fuchsas sulygino darbo vietos perėmimą kito žmogaus su išdavyste romantiniuose santykiuose ar partnerystėje, kai paprastai patiriamas didžiulis stresas, paminama savigarba. Galbūt ir šiuo atveju išdavystė su robotu sukeltų mažiau skausmo.
Iano McEwano romane „Machines Like Me“ (Mašinos kaip aš“) naujas robotas humanoidas pristatomas vyrų ir moterų pavidalu – Adomų ir Ievų. Pagrindinis veikėjas norėjo, kad Ieva ateitų gyventi su juo ir jo mergina, bet galiausiai jį nurungia Adomas, kuris ne tik protingesnis už jį, bet taip pat gražesnis, dailiau sudėtas ir pranašesnis pagal visus įsivaizduojamus parametrus. Istorija neturi laimingos pabaigos, bet iškyla klausimas, kiek ilgai drauge būtų gyvenusi trijulė, jei porelė būtų žvelgusi į Adomą kaip į žmogų.
Automatizavimo procesas gali vykti sklandžiai, kai žmonės jaučiasi veikiau išlaisvinami, nei vienaip ar kitaip pakeičiami. Nesunku įsivaizduoti teisės įmonę, kurioje lygiaverčiai partneriai užkrauna sunkesnes, labiau varginančias užduotis robotams ir dėl to turi galimybių daugiau laiko skirti tiems dalykams, kur jų įgūdžiai bei kvalifikacija yra itin svarbūs. Grupė gydytojų galėtų pasinaudoti automatizuota vaizdo analize ir diagnostika, kad galėtų daugiau skirti laiko ligoniams, aptariant su jais gydymo būdus ir galimą šalutinį poveikį.
Idealiame pasaulyje robotechnikos pažanga galėtų išlaisvinti žmones nuo užduočių, būtinų norint išlikti, ir suteikti žmonėms didesnių galimybių dalyvauti smagioje, pelno neuždirbančioje veikloje, pavyzdžiui, statyti pjesę ar siųsti zondus į kitas planetas. Bet mes negyvename idealiame pasaulyje ir mes, žmonės, nesame gerai prisitaikę prie staigių permainų. Esame konkurencingi ir lengvai pažeidžiami iš prigimties. Nieko keista, kad bandome išrasti kokį nors geresnį ar tobulesnį dalyką.
