aA
Turtingoje pasaulio dalyje išaugęs populistų politikų skaičius skatina iš esmės permąstyti, kaip veikia išsivysčiusių šalių ekonomika. Automatizavimo įtaka darbo rinkai ir įprastų gamybinių darbo vietų nykimas – du dalykai, kaltinami dėl tokių lyderių kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Italijos Matteo Salvini išrinkimo į valdžią.
Robotai nežada nieko gero: paveikia darbo užmokestį, galimybes įsidarbinti
© AP / Scanpix

Vis dėlto esama esminių skirtumų tarp to, kas apibrėžia ekonominius laimėtojus ir pralaimėtojus vienoje ir kitoje Atlanto pusėje. Jungtinėse Valstijose pagrindinis veiksnys, lemiantis, ar darbuotojui pavyks prasimušti robotikos amžiuje, yra išsilavinimas. O štai Europos Sąjungoje kur kas svarbiau tai, ar darbuotojas turi stiprią apsaugą pagal darbo sutartį; daugelis vyresnio amžiaus pramonės sektoriaus darbuotojų ją turi.

Bet kuri vyriausybė elgtųsi kvailai, mėgindama atkalbėti kompanijas nuo investavimo į našesnes mašinas. Inovacijos yra galingas ekonomikos augimo variklis. Tačiau būtina įsitikinti, kad automatizacijos poveikis bus paskirstytas tolygiai.

Amerikietiškas modelis – pirmenybė išsilavinusiems – gali atrodyti brutalus, tačiau jis bent jau primena meritokratiškąjį (jei nepaisysime koledžų palankumo turtingiesiems). Priešingai, europietiška tendencija ginti darbuotojus su geriausiomis darbo sutartimis yra nesąžininga jaunesnių darbuotojų atžvilgiu, mat šie tokių garantijų neturi. Kažin ar tai geriausias būdas spręsti neteisybės skirtingų kartų atžvilgiu problemą, dėl kurios kai kurie jaunesni rinkėjai linksta prie kairiųjų ir dešiniųjų populistų.

Europos profesinio mokymo plėtros centro užsakymu atliktas Konstantinoso Pouliakaso tyrimas rodo, kokiu mastu automatizavimas kelia iššūkį Europai. Remdamasis beveik 50 000 asmenų apklausa, mokslininkas nustatė, kad 14 proc. suaugusių darbuotojų gali susidurti su labai aukšta automatizacijos rizika. Didžiausias pavojus gresia šabloniško, rutiniško darbo vietoms, kuriose beveik nėra perduodamų įgūdžių ar socialinės interakcijos.

Europietiškos darbo rinkos vidutinių pajamų sektorius tuštėja taip pat, kaip ir amerikietiškos. Trys ekonomistai – Maartenas Goosas, Alanas Manningas ir Anna Salomons apžvelgė 16 Europos šalių nuo 1993 iki 2006 m. Jie nustatė, kad per tą laikotarpį išaugo gerai apmokamų specialistų ir vadybininkų bei mažai apmokamų paslaugų sferos darbuotojų dalis, tačiau sumažėjo gamybinius ir rutininius biuro darbus atliekančių darbuotojų dalis. Šis pokytis paaiškinamas vadinamąja „rutinizacijos hipoteze“, pagal kurią kompiuteriai gali lengvai perimti pasikartojančias, rutiniškas užduotis, todėl jas atliekantys darbuotojai yra labiausiai pažeidžiami.

Robotai nežada nieko gero: paveikia darbo užmokestį, galimybes įsidarbinti
© Sipa / Scanpix


Keista, bet skirtingai nei JAV, Europoje pastebima mažai ženklų, kad automatizacija dar labiau poliarizuotų darbo užmokesčius. Ekonomistai Paolo Naticchioni, Giuseppe Ragusa ir Riccardo Massari peržiūrėjo atlyginimus žemyne nuo 1995 iki 2007 m. ir nustatė, kad technologijos turi visai nežymų poveikį darbo užmokesčio pasiskirstymui. Kitas įdomus jų atradimas yra tas, kad Europos Sąjungoje išsilavinimas praktiškai neturi įtakos darbo užmokesčio nelygybei (kas būdinga amerikiečiams).

Vis dėlto Europoje yra akivaizdžių automatizavimo pralaimėtojų, kaip pabrėžiama Viurcburgo universiteto ekonomisto Wolfgango Dautho ir jo kolegų atliktame Vokietijos tyrime. W. Dauthas nustatė, kad didžioji našta tenka jauniems darbuotojams, dar tik žengiantiems į gamybos sektorių.

Europos darbo rinkos nelankstumas – užtikrinant ilgiau dirbančių darbuotojų apsaugą – reiškia, kad kompanijos turi suteikti stabilesnes ir geriau apmokamas darbo vietas vyresniems rinkos dalyviams ir šitokiu būdu nubausti naujokus. Jaunesniems darbuotojams tenka keisti gamyklas arba apskritai palikti gamybos sektorių, patiriant didelius nuostolius.

Ar vyriausybės turėtų reaguoti atgrasindamos nuo inovacijų? Jokiu būdu. Italijos pavyzdys rodo, kad nepakankamas automatizavimas kenkia darbo rinkai. Gaetano Basso iš Italijos banko nustatė, kad apytikriai nuo 2005 m. italai patyrė ne darbo užmokesčio poliarizaciją, bet visišką darbo rinkos degradaciją.

Ženkliai išaugo tik fizinį darbą dirbančių ir mažai uždirbančių asmenų dalis, tuo tarpu aukštą darbo užmokestį gaunančių asmenų dalis sumažėjo kartu su vidutines pajamas gaunančių. Viena iš priežasčių – automatizavimo trūkumas. Tris dešimtmečius Italijos ekonomiką stabdė našumo stagnacija, todėl nenuostabu, kad darbo užmokestis ir darbo kokybė nepasitaisė.

Užuot kovojusios su inovacijomis, vyriausybės turėtų efektyviau tvarkytis su nepageidaujamomis jų pasekmėmis. Akivaizdžiausia tobulintina sritis abiejose Atlanto pusėse – jaunesnių ir vyresnių darbuotojų edukacija. Tinkamų įgūdžių ugdymas visiems išeis į naudą. Tačiau Europos politikai taip pat turės nuspręsti, ar ir toliau palikti darbo rinką palankią ilgamečių darbuotojų naudai. Jei taip, šiandien neradę sau vietos jaunuoliai rytoj taps užmirštais vyrais ir moterimis. Ir pačiais pikčiausiais rinkėjais.

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Muskas sugalvojo, kaip išdalinti pinigus: žada 100 mln. dolerių prizą (99)

Elonas Muskas pranešė, kad planuoja paaukoti 100 milijonų dolerių kaip prizą už geriausią...

Geriausio pasaulyje oro uosto namai ruošiasi ateičiai be koronaviruso

Singapūro Čangio (Changi) oro uostas , kuris nuolat būdavo išrenkamas geriausiu pasaulyje ir yra...

Ekspertas: Putinui – rimtas galvos skausmas, prasidės klaidos (149)

Rusijos pareigūnai buvo įsitikinę, kad opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas negrįš. Jie...

Aukščiausio lygio ES diplomatui – Baltijos šalių perspėjimas dėl vizito į Maskvą (443)

Europos Sąjungos aukščiausio lygio diplomatas Josepas Borrellis planuoja pranešti apie vasarį...

COVID-19 skiepų pasai kelia aršias diskusijas: ar mes tikrai norime būti dalijami į vakcinuotuosius ir nevakcinuotuosius? (629)

Kiekvienas tapatybės dokumentas turi savo atitinkamų distopijos elementų. Austrų rašytojas...

Top naujienos

Nekaltas pasivaikščiojimas pajūriu kaip reikiant paplonins piniginę: už karantino pažeidimą – 500 eurų bauda (336)

Žiemiškais Olando Kepurės vaizdais pasigrožėti panorę ne Klaipėdos rajono savivaldybės...

Į kieno rankas dabar papuolė Navalnas? Šio žmogaus biografijoje – daugybė juodų dėmių (462)

Pernai gruodžio 29 d. buvo paskelbta Rusijos opozicijos politiko paieška. Įsakymą pasirašė...

Praneša apie koronaviruso protrūkius įmonėse ir globos namuose, šeimose užsikrėtė 105 žmonės

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje...

Valdas Valiukevičius | D+

Šalis, kurią maitina milžiniška vandens arterija: šalia prabangių dangoraižių – kontrabandininkų valdomos džiunglės

Kuo garsi Panama ? Daugelis turbūt atsakys – kanalu. Tačiau čia yra ir viena mistiškiausių...

Artėja metas, kai skiepų nuo koronaviruso užteks visiems, o skaičiai ims kristi: būtent tada kils rizika viską sugadinti (702)

Tikėtina, kad jau balandį arba gegužę skiepytis nuo koronaviruso galės ne tik rizikos grupių...

„Žalgiriui“ pralaimėjęs „Olympiakos“ protestuoja: laukia oficialios Eurolygos pozicijos (58)

Penktadienio vakarą paskutinėmis sekundėmis itin apmaudžiai 79:81 nusileidęs Kauno...

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 1001 užsikrėtęs koronavirusu, mirė 30 žmonių (168)

Per praėjusią parą nustatytų 1001 naujas koronaviruso atvejis Lietuvoje. Remiantis išankstiniais...

Prekybos tinklai kyla į kovą su jų aikštelėse paliekamomis mašinomis: už valandą gali tekti pakloti ir 5 Eur (397)

5 Eur už valandą – tiek gali tekti pakloti, jei prie vienos iš sostinėje esančių maisto...

Ar socialdemokratų atsinaujinimas buvo klaida? (116)

„Siekdamas užkirsti kelią tolimesniam partijos reputacijos visuomenės akyse menkinimui, priėmiau...

Alfas live. Ar transriebalai gali pakenkti mūsų organizmui, kaip juos atpažinti ir mažinti jų vartojimą? (1)

Vis dažniau susirūpiname savo sveikata ir pradedame domėtis, kokį maistą valgome. Visgi, ar...