Didžiąją pastarojo dešimtmečio dalį, klestint tiekimui iš įvairių pasaulio šalių, nuo Jungtinių Valstijų iki Australijos, gamtinių dujų, naudojamų elektrai generuoti ir namams apšildyti, buvo gausu, be to, jos buvo pigios. Šiais metais, paklausai drastiškai pranokus naujas tiekimo apimtis, tokia tendencija nutrūko. Europos dujų tarifai šią savaitę šoktelėjo iki rekordinio lygio, nors suskystinto kuro pristatymai į Azijos rinkas šiuo metų laiku siekia kone visų laikų aukštumas.
Pasaulis, neturėdamas per daug iš ko rinktis, greičiausiai labiau priklausys nuo švaraus degimo dujų, kaip anglies pakaitalo, ir tikėsis, kad tai padės pasiekti artimiausio laikotarpio aplinkosaugos tikslų. Bet pasigirstant raginimams iš klimato problemas suprantančių investuotojų ir vyriausybių, gamintojai riboja investicijas į naujus tiekimus ir tampa akivaizdu, kad brangi energija išliks ir toliau.
„Kad ir kokiu kampu į tai pažvelgsime, ateinančius dešimtmečius dujos bus pereinamasis kuras, didžiausioms ekonomikoms įsipareigojus įgyvendinti išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslus, – sakė Chrisas Weaferis, Maskvoje įsikūrusios įmonės „Macro-Advisory Ltd.“ vykdomasis direktorius. – Dujų kaina vidutinės trukmės laikotarpiu greičiausiai išliks didesnė, o ilguoju laikotarpiu – kils.“
Tarpvyriausybinės organizacijos Tarptautinės energetikos agentūros (International Energy Agency, IEA) prognozėmis, iki 2024 metų paklausa šoktelės 7 proc. nuo ikikovidinio lygio. Žvelgiant toliau į ateitį, susidomėjimas suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD), manoma, per metus augs 3,4 proc. tempais iki pat 2035 metų, lenkdamas apetitą kitam iškastiniam kurui, rodo konsultacinės įmonės „McKinsey & Co.“ paskaičiavimai.
Didėjančios gamtinių dujų kainos reiškia, kad dujos bus brangesnės aprūpinant energija gamyklas arba gaminant naftos chemijos produktus, ir tai paveiks kiekvieną pasaulio kampelį ir pakurstys susirūpinimą dėl infliacijos. Vartotojams gamtinių dujų brangimas reikš didesnes mėnesines komunalinių paslaugų sąskaitas (už sunaudotą energiją bei dujas). Bus brangiau naudoti skalbyklę, nusiprausti po karštu dušu ar pagaminti vakarienę.
Tokia žinia ypač nepalanki skurdesnėms valstybėms, tokioms kaip Pakistanas ir Bangladešas, kurios pertvarkė ištisas energetikos politikas, tikėdamosi, kad kuro kaina bus mažesnė ilgesnį laiką.
Dėl pandemijos Europos gamtinių dujų tarifai pašoko per 1 000 proc. nuo rekordiškai žemo lygio 2020 m. gegužę, tuo tarpu Azijos SGD tarifai per praėjusius metus šoktelėjo maždaug šešeriopai. Net Jungtinėse Valstijose, kur skalūnų sektoriaus revoliucija smarkiai paskatino kuro gamybą, kainos šiuo metų laiku pakilo iki aukščiausio lygio per dešimtmetį.
Nors yra keletas vienkartinių veiksnių, pakursčiusių dujų kainas augti, tokių kaip tiekimo trikdžiai, pasaulinis ekonominis atsigavimas ir apmirimas naujose į eksportą orientuotose SGD gamyklose, vis labiau sutariama, kad pasaulio laukia struktūrinės permainos, kurias diktuoja perėjimas prie naujos energetikos sistemos.
Prieš dešimtmetį IEA paskelbė, kad pasaulis galimai žengia į „auksinį gamtinių dujų paklausos amžių“, kaip niekad plečiantis pigių žaliavų pasiūlai. Iš tiesų, 2009-2020 m. laikotarpiu pasaulinis dujų suvartojimas pašoko 30 proc., komunalinių paslaugų sektoriui ir pramonėms naudojantis gamybos apimčių augimu.
Šalys gynė dujas kaip priemonę greitai sumažinti savo išmetamo anglies dioksido kiekį. Pereiti prie gamtinių dujų įmanoma gana greitai, ribotai naudojant kapitalą ir kartu ženkliai prisidedant prie emisijų mažinimo, sakė Jamesas Taverneris, „IHS Markit“ analitikas. Gamtinės dujos, kaip švariausia iškastinio kuro alternatyva, išskiria beveik 50 proc. mažiau CO2 nei anglis. Tuo tarpu ne iškastinio kuro alternatyvos, tokios kaip vėjo ir saulės energija, šiuo metu yra gana ankstyvame energetinio perėjimo proceso etape.
Paklausa nerodo jokių lėtėjimo ženklų.
Komunalinių paslaugų sektorius Europoje pereina prie švaraus degimo dujų dėl labai didelių anglies kainų, Pietų ir Pietryčių Azijos vyriausybės planuoja dešimtis naujų dujomis kūrenamų jėgainių, norėdamos patenkinti didesnius elektros poreikius, o Kinija, siekianti koreguoti anglies vartojimą, manoma, gali tapti kaip niekad priklausoma nuo dujų.
Įprastai, didelė paklausa gali paskatinti investicijų srautą į naujas į eksportą orientuotas struktūras. Bet svarbus veiksnys, lemiantis aukštesnes dujų kainas, yra naujo kapitalo stygius, būtinas norint padidinti pasiūlą. Stiprėjantis nusiteikimas prieš dujas ir griežtesnė metano emisijų kontrolė stabdo projektus ir verčia didžiąsias energetikos bendroves peržiūrėti planus. IEA, kurios prognozėmis, gamtinės dujos bus kaip pereinamasis kuras žengiant į ateitį su maža anglies dvideginio tarša aplinkai, kiek anksčiau šiais metais atkreipė į save didelį dėmesį, pareikšdama, kad jeigu pasaulis nori pasiekti nulinį anglies taršos emisijų lygį iki 2050 metų, investicijos į naujus telkinius turi būti sustabdytos.
Be naujų investicijų SGD vartojimas Azijoje – būsimo dujų paklausos augimo varomoji jėga – viršys pasiūlą 160 mln. tonų 2035 metais, teigia Gavinas Thompsonas, cheminių medžiagų įmonės „Wood Mackenzie Ltd.“ Azijos-Ramiojo vandenyno skyriaus vicepirmininkas. Palyginimui, Azija praėjusiais metais importavo apie 250 mln. tonų SGD.
Jau dabar pasaulyje yra atsargų deficito ženklų:
- Išskyrus didelio masto plėtrą Katare, nuo 2020 m. pradžios tik saujelei naujų SGD eksporto projektų buvo uždegta žalia šviesa.
- Galutiniai vartotojai yra mažiau linkę dalyvauti akciniame naujų projektų kapitale arba pasirašyti ilgalaikius sandorius dėl tiekimo vyraujant netikrumui, susijusiam su vyriausybių vadovaujamomis pastangomis sumažinti emisijas.
- JAV skalūnų gręžėjai neskuba didinti gamybos apimčių dėl investuotojų daromo spaudimo riboti išlaidas ir vengti naujo galimo pertekliaus, tuo tarpu pagrindiniai vamzdynų projektai sunkiai juda į priekį.
Markas Gyetway‘us, Rusijos SGD eksportuotojo „Novatek PJSC“ vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, perspėja, kad žaliasis judėjimas gali sutrikdyti pakankamų ir prieinamų atsargų pristatymą vartotojams.
„Nepakankamos kapitalo investicijos į būsimus gamtinių dujų projektus nepriartins mūsų prie perėjimo prie naujos energetikos sistemos, veikiau tik nuves mus neišvengiamu keliu link krizės energetikos sektoriuje“, – sakė M. Gyetvay‘us.
