Rūpestingai saugomi finansiniai duomenys apie vertingą karalystės aktyvą šį pirmadienį buvo atskleisti obligacijų investuotojams pirmą kartą. „Aramco“ 111,1 mlrd. JAV dolerių pelnas, uždirbtas per 2018 metus, lengvai užgožė visas kitas versloves planetoje, – stulbinantis rezultatas bendrovės, kuri praėjusiais metais sumokėjo Saudo Arabijos vyriausybei 102 mlrd. dolerių mokesčių.
Štai keletas įžvalgų iš „Aramco“ finansinių ataskaitų:
1. „Aramco“ lenkia visas įmones, naftos bei kitas.
2. Ji vis dar atsilieka nuo kitų didžiausių naftos įmonių pagal pelną už barelį.
„Aramco“, kuri išgauna apie 10 proc. pasaulinės žaliavinės naftos, išleidžia tik kiek mažiau nei tris JAV dolerius už barelį naftai pumpuoti, tačiau negeneruoja tiek lėšų už barelį, kiek tai pavyksta kitoms didžiosioms naftos įmonėms. Dėl to kalti – aukšti mokesčiai. Karalystė priklauso nuo bendrovės, kad pajėgtų finansuoti socialines bei karines išlaidas, kaip ir prabangią šimtų princų gyvenseną. Lėšų srautai iš operacijų – rodiklis, kurį atidžiai stebi investuotojai ir kuris panašus į pinigų srautus iš operacijų, – praėjusiais metais siekė 26 JAV dolerius už barelį naftos ekvivalento, rodo „Fitch“ duomenys. Šis rodiklis yra mažesnis už didžiųjų naftos bendrovių, tokių kaip „Shell“ ir „Total SA“ rodiklį, atitinkamai 38 ir 21 dolerį už barelį.
3. Visos šios pajamos negarantuoja 2 trln. dolerių rinkos vertės.
Saudo Arabija jau seniai primygtinai reikalauja iš „Aramco“ pasiekti labai aukštą rinkos vertės rodiklį, net ir po to, kai kurie investuotojai aiškiai leido suprasti pirminiu ginčijamo pirminio viešojo platinimo (IPO) etapu, jog jie nepalaiko tokios nuomonės. 58,2 mlrd. dolerių dividendų, sumokėtų Saudo Arabijos vyriausybei praėjusiais metais, rodo, kad bendrovės vertė artėja prie 1,2 trln. dolerių vertės, jeigu ji yra vertinama pagal tą pačią sistemą kaip ir kitos didžiosios naftos bendrovės.
4. 69 mlrd. dolerių įsigijimo sandoris – „Aramco“ jėgoms.
Valstybinė gamintoja, oficialia žinoma kaip Saudo Arabijos naftos korporacija „Saudi Arabian Oil Co.“, parduoda obligacijas, kad galėtų įsigyti 70 proc. chemijos produktų gamintojos „Saudi Basic Industries Corp.“ (SABIC) akcijų iš karalystės suverenaus turto fondo. „Aramco“ sandorį įgyvendins daugiausia pinigais, pusę šis sumos sumokėdama valstybinių investicijų fondui „Public Investment Fund“ sandorio užbaigimo dieną, o likusią sumą padengdama iki 2021 metų. Toks mokėjimo dalimis planas „Aramco“ kainuos 500 mln. dolerių palūkanų.
5. Investuotojai „alksta“ „Aramco“ obligacijų.
„Tokio informacijos paviešinimo jau seniai buvo nekantriai laukiama, o stipri obligacijų paklausa buvo jaučiama dar anksčiau, – sakė „Manulife Asset Management“ (Londonas) vyresnysis besivystančių rinkų analitikas Richardas Segalas. Saudo Arabijos valstybės garantuojamos skolos kaina šiais metais sumažėjo, dėl to „Aramco“ skolinimasis tapo pigesnis. Be to, „Brent“ žaliavinė nafta pabrango 28 procentais.
6. „Aramco“ skola nedidelė, bet jos skolinimosi reitingas nėra itin geras.
Abi tarptautinės reitingų agentūros, tiek „Moody’s Investors Service“, tiek „Fitch Ratings“, nustatė penktą didžiausią „Saudi Aramco“ investicinį lygį. Abi agentūros tvirtino, kad „Aramco“ galėtų būti priskiriamas net aukštesnis reitingas, tačiau tokią galimybę varžo Saudo Arabijos skolinimosi reitingas. Net jeigu „Aramco“ ir atsilieka nuo tokių milžinių kaip „Shell“, „Total“ ir „Exxon Mobil Corp.“ pagal skolinimosi reitingą, jos siūlomas „Sabic“ akcijų paketo įsigijimas nepakeis jos dabartinio reitingo dėl žemo skolų lygio.
7. „Aramco“ gresia rizikos, įskaitant raketas ir programišius.
Obligacijų ataskaitoje išsamiai nurodytos rizikos investuotojams, tokios kaip raketos, krentančios ant „Aramco“ įrenginių, siūlomų JAV antimonopolinių įstatymų poveikis Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC), kova su klimato kaita ir net susirūpinimas, jog Saudo Arabija gali atsisakyti savo valiutos siejimo su JAV doleriu. Ataskaitoje taip pat atskleista, kad „Aramco“ buvo „sėkmingų“ kibernetinių atakų auka. Be to, ji parodė, kiek „Aramco“ yra priklausoma nuo aukštų kainų. 2016 metais, kai „Brent“ žaliavinė nafta smarkiai atpigo iki maždaug 45 dolerių už barelį lygio ir OPEC sumažino gavybos lygį, bendrovė dėjo dideles pastangas, kad pajėgtų padengti išlaidas.
