„Bijau, kad jei jie bus nubausti, mes irgi atsidursime dėmesio centre“, – rašė jis elektroniniame laiške tuometinei vyriausiajai atitikties pareigūnei Ceciliai Hernqvist. Ši atrašė: „Laikom špygas“.
„Danske“, kuris jau pripažino tvarkęs įtartinas lėšas viename iš visų laikų didžiausių Europos pinigų plovimo skandalų, vis dar laukia JAV reguliavimo institucijų sprendimo. Vis dėlto „Swedbank“ vadovai būgštavo ne veltui. Paskesniais mėnesiais „Swedbank“ taip pat buvo įtrauktas į nešvarių pinigų srautų iš buvusios Sovietų Sąjungos verpetą.
Švedijoje skolintojas gavo baudą, o JAV valdžios institucijos jį vis dar tiria.
Šią savaitę Švedijos Ekonominių nusikaltimų tarnybos paskelbti internetiniai susirašinėjimai ir liudininkų parodymai, kurių apimtis siekia beveik 4000 puslapių, papildo įrodymus, kad kai kurie „Swedbank“ vadovai žinojo apie reikšmingus ryšius su galimu pinigų plovimu, taip pat ir per „Danske“. Tačiau spaudžiama pašalinių žmonių buvusi generalinė direktorė Birgitte Bonnesen apie tuos ryšius buvo linkusi nutylėti
Dokumentai (daugiausia švedų kalba) buvo paviešinti kaip dalis kaltinimų rimta afera, iškeltų B. Bonnesen. Buvusi generalinė direktorė taip pat kaltinama atskleidusi neviešintiną informaciją, kai 2019 m. vasario 18 d. iš anksto perspėjo didžiausius banko investuotojus apie tiriamąją programą, apie kurią po dviejų dienų pranešė valstybinė televizija. Dėl šio perspėjimo skolintojo akcijos nusmuko ir vis dar neatsigavo.
B. Bonnesen, kuri buvo nušalinta nuo pareigų 2019 m. kovo mėnesį po trejų vadovavimo bankui metų, šiuos kaltinimus neigia.
„Nėra jokių abejonių, kad Birgitte Bonnesen buvo paversta atpirkimo ožiu“, – pareiškime tvirtino jos advokatai Peras Samuelsonas ir Christina Bergenstein iš teisinės firmos „SSW“. Teisininkai apibūdino jos pareiškimus kaip „visiškai normalius generalinės direktorės darbo elementus“ ir pridūrė, kad „pakomentuoti buvo tiesioginė jos pareiga“.
„Soderberg & Partners“ patarėjo Joakimo Bornoldo teigimu, kaltinimai B. Bonnesen turėtų būti naudingi „Swedbank“, kuris praeityje „neslėpė, kad padarė klaidų“.
„Gerai, kad dėmesys nukrypo nuo banko į konkrečią darbuotoją, – sakė jis telefonu. – Galbūt atrodo, kad bankui tai bloga reklama, bet jos nukreipimas į Bonnesen „Swedbank“ kuo puikiausiai tinka.“
Remiantis šią savaitę paskelbta tyrimo ataskaita, B. Bonnesen gavo „Swedbank“ atitikties pareigūnų parengtą ataskaitą apie situaciją „Danske“ – kurią autorius elektroniniame laiške apibūdino kaip „nelabai kokią“ – 2018 m. liepą, o galutinę ataskaitą – tų metų rugsėjį. Tačiau vėlesniais mėnesiais Švedijos žiniasklaidai B. Bonnesen sakė, kad bankas, tirdamas transakcijas su „Danske“, „nieko nerado“.
Kituose interviu, pareiškimuose ir ketvirčio pajamų susitikimuose su analitikais ji ne sykį pabrėžė, kad „Swedbank“ verslo modelis absoliučiai skiriasi nuo „Danske“ ir nėra orientuotas į Baltijos šalių nerezidentus, tarp kurių yra ir asmenų, dažnai siejamų su pinigų plovimu.
Švedijos valdžia 2020 m. skyrė „Swedbank“ rekordinę 4 mlrd. kronų (440 mln. dolerių) baudą už pinigų plovimo taisyklių pažeidimą. Švedijos laikraštis „Dagens Industri“ 2020 m. gruodį rašė, kad JAV federalinės institucijos, įskaitant Teisingumo departamentą, FTB ir federalinę prokuratūrą Niujorke, tiria Šiaurės šalių bankus, įskaitant ir „Swedbank“.
Stokholme įsikūrusio skolintojo atstovė spaudai Unni Jerndal atsisakė komentuoti paskelbtus dokumentus, sakydama, kad jie „susiję su istorine informacija teisiniame procese, kuriame bankas nedalyvauja“, ir nenurodė jokių vykstančių tyrimų statuso.
Dažnai laikomos sėkmingo perėjimo nuo komunizmo prie kapitalizmo modeliu, Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – po nepriklausomybės atgavimo 1991 m. skubiai sumažino savo ekonominę priklausomybę nuo buvusios sovietų valdžios. Tačiau regionas išliko atviru langu kapitalo srautams iš Rusijos į Vakarus dar ilgai po to, kai jo finansų sektoriuje pradėjo dominuoti Šiaurės šalių bankai.
Bankai pervesdavo pinigus iš Rytų į Vakarus – paprastai doleriais, dažnai neaiškios kilmės, – ir tai buvo plačiai giriamas verslo modelis. Situacija pradėjo keistis 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą – paskatindama JAV sankcijas ir atidesnį finansinių srautų tikrinimą. Kilo daugiau skandalų, tokių kaip „Rusijos skalbykla“, ir skolintojai buvo uždaryti. JAV iždas pasiūlė atriboti „ABLV“ nuo Amerikos finansų sistemos, 2018 m. vasarį įvardydamas jį kaip pagrindinį susirūpinimo šaltinį pinigų plovimo bylose, o tai paskatino skolintojo žlugimą. „ABLV“ visus kaltinimus neigė.
Kai 2018 m. rugsėjį „Danske“ prisipažino, kad „didelė dalis“ iš 200 mlrd. eurų (227 mlrd. dolerių) srautų, perėjusių per banko sąskaitas 2007–2015 m., buvo įtartini, ši žinia paskatino tarptautinio patikrinimo bangą, kuri įtraukė ir „Deutsche Bank AG“, pagrindinį „Danske“ Estijos padalinio korespondentą.
Panašu, kad naujai atskleistuose „Swedbank“ dokumentuose kartojasi atvejai, kai „Swedbank“ vadovybė bandė sumenkinti savo galimą vaidmenį pinigų plovime.
„Swedbank“ apie savo vykdomų operacijų nusižengimus Baltijos šalyse žinojo jau 2016 m., kai C. Hernqvist pirmtako vidinėje atitikties ataskaitoje buvo nurodytos rizikos vertinimo, kliento pažinimo procesų, taip pat atrankos ir sandorių stebėjimo problemos. Departamento dėmesys į regioną buvo nukreiptas 2015 m., o jo atliktas tyrimas nustatė „gana rimtų pažeidimų“, įskaitant operacijų stebėjimą, kuris buvo atliekamas tiesiog peržiūrint „Excel“ skaičiuokles, 2019 m. rugsėjį policijai sakė C. Hernqvist pirmtakas.
2017 m. advokatų kontoros „Erling Grimstad“ atliktas tyrimas atskleidė „didelę plataus masto pinigų plovimo riziką“ ir „reikšmingą riziką, kad „Swedbank“ yra įsitraukęs ir į kitas nusikalstamas veiklas, nes bankas visiškai nekontroliuoja pinigų srautų į sąskaitas ir iš jų“, tais metais paskatindamas atsikratyti rizikingų klientų.
Kitoje 2018 m. pabaigos „Grimstad“ ataskaitoje teigiama, kad „Swedbank“ Estijos padalinyje aptikta panašių rizikų“ kaip ir „Danske“, ir priduriama, kad „Swedbank“ Estijos padalinyje nustatyta „rimtų“ pagrindinių kovos su pinigų plovimu įsipareigojimų pažeidimų.
„O, velnias, Estijai nenuskilo, – 2018 m. gruodžio 13 d. elektroniniame laiške kolegai rašė vyresnysis „Swedbank“ atitikties pareigūnas. – Kelio atgal nėra… laukia bjaurūs laikai.“
Bėgant metams „Swedbank“ taip pat sulaukė JAV valdžios įtarimų.
2016 m. Niujorko finansinių paslaugų departamentas pareikalavo „Swedbank“ JAV operacijų pateikti išsamią informaciją apie savo ryšius su „Mossack Fonseca & Co.“ klientais. Kalba eina apie advokatų kontorą, kurios nutekinti dokumentai atkreipė dėmesį į ofšorinius finansus ir pagarsėjo kaip „Panamos dokumentai“.
Kitame 2018 m. laiške finansinių paslaugų departamentas paprašė išsamios informacijos apie „Swedbank“ pasaulinių operacijų“ ryšius su advokatų kontora, rodo šią savaitę paskelbti kaltinimo dokumentai. C. Hernqvist, tuo metu ėjusi vyriausiosios atitikties pareigūnės pareigas, remiantis 2018 m. vasario 23 d. elektroniniu laišku, į banko atsakymą neįtraukė „Swedbank“ Baltijos šalių filialų. Po mėnesio vienas vyresnysis pareigūnas parašė: „Turėkite omenyje, kad Baltijos šalyse pastebime daug MF pažeidimų“. Į tai C. Hernqvist atrašė: „Tai todėl ir pasistengiau nukreipti nuo jų dėmesį :)“.
C. Hernqvist, kuri nebuvo apkaltinta jokiais nusižengimais, komentuoti atsisakė („Bloomberg News“ su ja susisiekė per „LinkedIn“).
C. Hernqvist 2018 m. rugsėjo 23 d. B. Bonnesen skirtame elektroniniame laiške taip pat rašė, kad bankas ir praeityje iš esmės nieko nedarė, kad užkirstų kelią pinigų plovimui: „Bijau, kad gali būti iškapstyta daug senų / istorinių dalykų, todėl turėtume būti šiek tiek apdairesni.“
Banko vyresnioji vadovybė „nesugebėjo nustatyti“ aiškių atsakomybės už abejotinų srautų prevenciją ribų – tokią „Swedbank“ užsakymu atlikto audito išvadą 2020 m. kovą paskelbė advokatų kontora „Clifford Chance“. Ji nustatė, kad 2007–2019 m. klientų transakcijos, kurių bendra vertė siekė 40 mlrd. dolerių ir kurios daugiausia buvo atliktos per „Swedbank“ Estijos filialą, siejamos su „didele pinigų plovimo rizika“.
