Pasaulio centriniai bankai pradeda karingiausią nuo devintojo dešimtmečio kampaniją

Savaitė prasidėjo nuo staigaus pokyčio Volstrite po to, kai JAV federalinis atsargų bankas (FED) nusprendė padidinti bazinę palūkanų normą 75 baziniais punktais. Apie tai JAV centrinis bankas pranešė trečiadienį – tai drastiškiausias žingsnis nuo 1994 metų. FED pirmininkas Jerome‘as Powellas pareiškė esąs „tvirtai pasiryžęs sumažinti infliaciją“.

Kitą dieną Šveicarija netikėtai padidino palūkanų normas, o Anglijos centrinis bankas (BoE) netrukus po to pakėlė palūkanų normas penktą kartą iš eilės, 25 baziniais punktais, ir leido suprasti, kad netrukus padvigubins didinimo tempą.

Obligacijų rinkos reakcija į koordinuotą skatinamųjų priemonių atšaukimą buvo tokia audringa, jog Europos centrinis bankas (ECB) trečiadienį sušaukė neeilinį posėdį, kuriame sprendė kai kurių euro zonos narių obligacijų pajamingumo didėjimo klausimą. Grupė besivystančių rinkų, nuo Brazilijos iki Taivano ir Vengrijos, taip pat pakėlė skolinimosi kainą, tuo tarpu Australija, Pietų Korėja, Indija, Naujoji Zelandija, Kanada ir kelios kitos šalys ruošiasi imtis ryžtingesnių veiksmų.

Tik Japonijos centrinis bankas pasipriešino šiai tendencijai ir penktadienį išlaikė savo ultralengvos politikos poziciją, nepaisydamas didelio rinkos spaudimo pasekti kitų pasaulio galiūnių pavyzdžiu.

Šiame kontekste išsiskiria ir Kinija, tačiau prekiautojai visame pasaulyje ruošiasi palūkanų normų didinimo serijai, su kuria daugelis nėra susidūrę per visą savo karjerą.