Praėjus daugiau nei keturiolika metų po to, kai buvo gautas pirmas leidimas šiam projektui, prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai atidarė 669 kilometrų (415 mylių) mokamą automagistralę tarp dviejų didžiausių Rusijos miestų. Nekantraudamas pademonstruoti, jog laikosi pažado pagerinti gyvenimo lygį, smunkant jo populiarumo reitingams, V. Putinas atvyko į Sankt Peterburgą atidaryti baigiamosios maršruto dalies.
„Per visą kelių Rusijoje statybų istoriją nieko panašaus dar nebuvo“, – komentavo jis įvykį per tiesioginį nacionalinės televizijos eterį. Naujasis kelias „atliks svarbų vaidmenį visos šalis mastu“, sakė V. Putinas.
Greitkelis, kurio plotis vietomis siekia 10 eismo juostų, buvo tiesiamas aštuonerius metus. Jis keičia senąjį keturių eismo juostų kelią, kuriuo naudojosi ištisos vairuotojų kartos ir kuris, anot pareigūnų, buvo judriausias maršrutas Rusijoje. Naująjį greitkelį ketinta paleisti visu pajėgumu dar 2018 metų viduryje, kai vyko pasaulio futbolo čempionatas Rusijoje, bet Kremliaus finansavimas buvo skirtas projektams, kurie, Kremliaus manymu, buvo laikomi tikslingesni strateginiu požiūriu.
„Mes šio kelio laukiame jau labai ilgai, – sakė 51 metų N. Cholodovas telefonu iš Sankt Peterburgo, kur jis turi nedidelę transporto įmonę. – Gaila, kad jiems nepavyko jo atidaryti iki 2018 metų“.
Painioje šio kelio istorijoje išryškėja iššūkiai, su kuriais susiduria V. Putinas, mėgindamas išplėsti infrastruktūrą didžiausioje pasaulio šalyje.
Rusija turi tik apie 1,2 mln. kilometrų nutiestų kelių, maždaug tiek pat, kiek Japonija, nors Rusijos plotas yra 45 kartus didesnis. Naujosios statybos faktiškai buvo sustabdytos nuo 2014-ųjų, kai buvo įvestos tarptautinės sankcijos, o smunkančios naftos kainos nusmukdė rublio vertę, rodo Federalinės statistikos tarnybos duomenys.
Šiek tiek daugiau nei 5200 kilometrų iš visos Rusijos kelių sistemos gali būti laikomi aukštos kokybės, – maždaug tiek nutiesia Kinija per vienus metus, teigia Michailas Blinkinas, Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos Transporto ekonomikos instituto direktorius.
Kremlius skyrė apie 400 mlrd. JAV dolerių penkerių metų trukmės infrastruktūros programai, kurią įgyvendinti pradėta 2018 metais. Bet investicijų srautai niekaip neįsisiūbavo, be to, pareigūnai itin atsargiai naudojo gautas lėšas. Pagal planą buvo numatyta iki 2024 metų 50-čia procentų patobulinti Rusijos aukštos kokybės kelių sistemą ir ją išplėsti, ir tam skirti apie 78 mlrd. JAV dolerių, kaip nurodyta šiais metais publikuotame projekte.
Praėjo daugiau nei metai, o valdžia vis dar nesugeba paskelbti viso numatytų infrastruktūros projektų sąrašo, – sakė Natalija Zubarevič, Maskvos nepriklausomo socialinės politikos instituto regioninių tyrimų skyriaus vadovė. – Rusijoje tik tie projektai, kuriems suteikiamas geopolitinis prioritetas, įgyvendinami greitai“.
Kelių statybos atsidūrė per daug žemai Kremliaus prioritetų sąraše, kad projektas būtų tinkamai įgyvendintas, sakė N. Zubarevič. Pareigūnai ir toliau pumpuos lėšas veikiau į tokius geopolitiniu požiūriu strategiškus sektorius kaip Arkties plėtra, sakė ji.
N. Cholodovas ėmė naudotis tuo naujojo greitkelio sektoriumi, kuris ženkliai sutrumpina jo kelionę tarp dviejų didmiesčių. Tačiau tokia strategija neapsiėjo be kliūčių, nes kelių operatorius iš pat pradžių nustatė labai aukštus mokesčius už važiavimą keliu, tad pirmoje užbaigtoje kelio atkarpoje eismas buvo išties nedidelis. Netgi dabar vairuotojams šioje atkarpoje tenka naudotis 60 km senuoju keliu aplink Tverę, vieną iš didžiausių maršruto miestų.
Mokesčiai už važiavimą greitkeliu, kurio statybos kainavo 520 mlrd. rublių (8,1 mlrd. JAV dolerių), skiriasi, atsižvelgiant į transporto priemonės dydį ir paros metą, bet jie gali siekti iki 2020 rublių į vieną pusę.
Kelionės tarp dviejų miestų laikas turėtų sumažėti nuo devynių iki mažiau nei šešių valandų. Pasak N. Cholodovo, situacija iš lėto gerėja, ypač dėl to, kad važiuojant šiuo maršrutu aplenkiama vietą, kurią vairuotojai juokais praminė „svarbiausiu šviesoforu Rusijoje“, – ten, senajame kelyje, –maždaug pusiaukelėje, – transporto priemonės pakliūdavo į didžiulį kamštį.
„Ten galėdavai prakiurksoti gal pusantros valandos – ir tik tuo atveju, jeigu tau pasiseks, - pasakojo N. Cholodovas. – Dabar, kai žmonės važiuoja naujuoju keliu, jie jau pamiršo tą „šviesoforą, kaip blogą sapną“.
