„Microsoft“ bendraįkūrėjas teigė norįs išvysti ankstyvąsias Kadarašo tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus kūrimo stadijas ir tapti „žvaigždės gimimo Žemėje“ liudininku.
Branduolinės energijos „šventojo gralio“ paieškose P. Allenas nebuvo vien stebėtojas. Jis buvo vienas iš naujosios bangos turtuolių – švarios energijos šalininkų, investuojančių didžiulius pinigus į startuolius, kurie pasiryžę kuo skubiau sukurti komerciškai perspektyvų branduolių sąlajos reaktorių, kol jų neaplenkė ITER, tarptautinė 23 milijardų dolerių investicijų sulaukusi programa, savo pirmuosius rezultatus planuojanti pristatyti amžiaus viduryje.
Jeffas Bezosas, Billas Gatesas ir Peteris Thielas – tai tik trys milijardieriai, medžiojantys tai, ką fizikas Stephenas Hawkingas vadino perspektyviausia žmonijos technologija. Mokslininkai jau seniai žinojo, kad branduolių sąlaja gali iš pagrindų pakeisti energetikos pramonę, tačiau technologijos vystymo išlaidos buvo pernelyg didelės visiems, išskyrus saują vyriausybių ir investuotojų. Vis dėlto pastarųjų metų pažanga – egzotiškos medžiagos, 3D spausdinimas, mašininis mokymasis ir duomenų apdorojimas – situaciją keičia.
„Branduolių sąlajai tai – „SpaceX“ momentas“, – teigia Christoferis Mowry, vadovaujantis už Bezoso pinigus įkurtai „General Fusion Inc.“ netoli Vankuverio (Kanada). Jis turi omenyje Elono Musko daugkartinio naudojimo raketas. „Jeigu tau rūpi klimato kaita, privalai rūpintis ne vien galutiniu sprendimu, bet ir tuo, kas vyksta dabar. Vyriausybių veiksmams trūksta reikiamos skubos.“
P. Alleno remiama kompanija „TAE Technologies“ prieš du dešimtmečius, kai buvo prijungta prie „Tri-Alpha Energy“, konkurentų neturėjo. Dabar gi konkurentų – bent pora tuzinų, ir daugelis jų finansuojami investuotojų, garsėjančių novatoriškais laimėjimais. Pasak Ch. Mowry, tai lėmė pastarųjų metų atradimų bumą, kuris skatina konkurenciją, be kurios transformacinis proveržis būtų neįmanomas.
Vienas aiškiausių šioje srityje pasiektos pažangos pavyzdžių praėjusią savaitę buvo pademonstruotas Gandhinagare, Indijoje, kur įvyko Vienoje įsikūrusios Tarptautinės atominės energijos agentūros kas dvejus metus rengiamas sąlajos forumas. Konferencijoje buvo pristatytas rekordinis 800 recenzuotų mokslinių straipsnių skaičius – net 60 proc. daugiau nei prieš dešimtmetį.
Pati sąlaja – ne problema. Keblioji dalis – sugeneruoti daugiau energijos, nei panaudojama procese. Tokie reaktoriai turi imituoti sąlygas, randamas tik giliai kosmose, o tai jau kur kas sudėtingesnis ir brangesnis užmanymas nei pati sąlaja. Tam, kad įkaitintum plazmą iki aukštesnės nei žvaigždžių temperatūros, o reakcijos medžiagą patalpintum kriogeniniuose aušinimo induose, gali prireikti milijono ar daugiau dalių.
Net jeigu įgyvendinti komercinį sąlajos projektą užtruktų ilgiau nei planuota, daugelis eigoje gimusių išradimų bus vertingi patys savaime, teigia Londono „IP Group Plc“, investuotojantys į intelektinę nuosavybę. Tyrimų įmonės jau rūpinasi patentais, kad apsaugotų savo kūrinius – nuo programinės įrangos, kuri simuliuoja plazmos degimą 150 milijonų laipsnių Celsijaus temperatūroje, iki naujo tipo magneto, kuris gali būti pritaikomas sveikatos priežiūros srityje.
„Tikimasi reikšmingos likutinės vertės“, – tvirtina Robertas Trezona, prižiūrintis „IP Group“ investicijas įmonėje „First Light Fusion Ltd.“, įsikūrusioje netoli Oksfordo universiteto, kurios patariamojoje taryboje – ir buvęs JAV energetikos sekretorius Stevenas Chu. „Tokiai mažai įmonei kaip „First Light“ prieš 20 metų būtų buvę neįsivaizduojama pasiekti pažangą branduolių sąlajos srityje.“
„Tai pasakėčia apie vėžlį ir kiškį, ir tas vėžlys – tai mes“
Viena ambicingiausių avantiūrų – „Commonwealth Fusion Systems“, šešių MIT profesorių praėjusiais metais įsteigta kompanija. Finansiškai remiami kelių ypač garsių pavardžių, mokslininkai įsitikinę, kad iki 2025 m. spės pagaminti vadinamojo neto energijos reaktoriaus prototipą.
Kovo mėnesį startuoliai gavo 50 milijonų dolerių iš grupės, vadovaujamos Italijos „Eni SpA“ – vieno iš kelių naftos gamintojų, besirengiančių pasauliui be anglies dioksido. O praėjusį mėnesį jie užsitikrino nenurodyto dydžio sumą iš „Breakthrough Energy Ventures“ – fondo, kurį finansuoja B. Gatesas, J. Bezosas ir keli kiti magnatai, įskaitant Richardą Bransoną, Ray'jų Dalio ir „Bloomberg News“ motininės kompanijos „Bloomberg LP“ pagrindinį akcininką Michaelą Bloombergą.
„Jau geriau tegu pavyksta visiems, nei nepavyksta niekam, – telefonu iš Kembridžo (Masačiusetso valstija) juokavo „Commonwealth Fusion“ generalinis direktorius Bobas Mumgaardas. – Mums reikia daugiau protingų žmonių, kad bendromis jėgomis pramuštume šitą reikalą.“
Vis dėlto kalbant apie plataus masto pigios energijos gamybos proveržį, daugiausia vilčių teikia ITER, tvirtina Aberdyne įsikūrusios bendrovės „John Wood Group Plc“ branduolinis inžinierius Nawalas Prinja, pasisakęs ir Indijoje vykusiame forume.
„Mokslininkams gimsta vis naujų idėjų, kaip padidinti pramonės efektyvumą, tačiau idėjų pavertimas komerciškai sėkmingu reaktoriumi – tai jau visai kas kita“, – teigia N. Prinja. Pasak jo, tik ITER, lotyniškai – „kelias“, turi užtektinai resursų, reikalingų ištobulinti tokį reaktorių, kuris galėtų tiekti energiją ištisiems miestams.
Jeigu taip, dauguma šiandieninių branduolinės sąlajos investuotojų gali negyventi pakankamai ilgai, kad galėtų iš jos pasipelnyti. ITER prireikė daugiau nei trijų dešimtmečių vien tam, kad padėtų pamatus mašinai, sukurtai įrodyti koncepcijos perspektyvumą. Ir jokių vilčių, kad reaktorius, pajėgus aprūpinti energija bent porą milijonų JAV namų ūkių, pradėtų veikti anksčiau nei 2050 metais.
„Galbūt mūsų varžovai turi viziją sukurti kažką mažesnio, bet aš dar nemačiau įtikinamų fizikinių skaičiavimų, kurie įrodytų, kad jie gali tai padaryti, – teigė T. Luce'as. – Tai pasakėčia apie vėžlį ir kiškį, ir tas vėžlys – tai mes.“
O dar nepamirškime E. Musko, serijinio išradėjo, kuris tvirtai tiki, kad visa sąlajos šutvė pasuko neteisingu keliu. Savo „žolės ir viskio“ tinklalaidėje, kuri praėjusį mėnesį žaibiškai išplito internete, „Tesla“ ir „Solar City“ įkūrėjas pareiškė, kad savo „protingus“ pinigus verčiau išleis ieškodamas efektyvesnių būdų panaudoti Saulės energiją, užuot remdamas bandymus ją atkurti.
„Danguje turime milžinišką termobranduolinį reaktorių, – teigė E. Muskas. – Jis dirba kiekvieną dieną be išeiginių. Pasigamink saulės modulį, aprūpink jį baterijomis, ir energija galėsi naudotis 24 valandas per parą.“
