Tačiau tai neišgelbėjo Tailando nuo ekonominio nuosmukio, kuris, regis, yra daug didesnis nei jo kaimynių ar Jungtinių Valstijų. Didžiąja dalimi taip yra dėl to, kad Tailando ekonomika labai smarkiai priklauso nuo užsienio turistų, kuriems šalis užvėrė duris jau pačioje pandemijos pradžioje ir kurie tik dabar, itin griežtomis sąlygomis, gali grįžti į šalį.

Analizėje, kurioje nagrinėtas turizmo bankrotų dėl COVID-19 poveikis 52 šalių einamosios sąskaitos balansui, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) priėjo prie išvados, kad Tailandui bus smogtas skaudžiausias smūgis.

Einamoji sąskaita įvertina prekių bei paslaugų prekybą plius pinigų pervedimus. Aukščiau pateiktame grafike nurodytos šalys su didžiausiais neigiamais rodikliais paprastai eksportuoja daug daugiau turizmo paslaugų nei importuoja, ir COIVD-19 ženkliai sumažino turizmo prekybos perteklių. Tarp kitų itin smarkiai nukentėjusių šalių yra Graikija, su -5,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Portugalija, -4,45 proc., Marokas, -3,64 proc. ir Kosta Rika, -3,38 proc.

Įvertinti turizmą per prekybos balanso prizmę iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kiek sudėtinga. Šalys, kurios įsileidžia daugiau turistų nei jų išleidžia į užsienį, faktiškai eksportuoja daugiau turizmo paslaugų nei importuoja, ir todėl susiduria su turizmo pertekliumi. Šalys, kurios į užsienį mėgautis saule bei kitomis pramogomis išleidžia didelius srautus gyventojų ir įsileidžia mažesnį lankytojų skaičių, yra grynos turizmo importuotojos. Pristabdydama ar sulėtindama keliones, pandemija apkarpė šalių turizmo prekybos deficitą.

Kaip prieš kelerius metus aiškino mano kolega iš „Bloomberg Opinion“, straipsnių autorius Noah Smithas, reaguodamas į keletą naivių remarkų iš Donaldo Trumpo administracijos patarėjo prekybos klausimais Peterio Navarro lūpų, tas faktas, kad prekybos deficitas siejamas su neigiamais BVP rodikliais, o pertekliai – su teigiamais, nebūtinai reiškia, kad pirmojo rodiklio sumažinimas ar antrojo padidinimas paskatins augimą.

Bet šiuo atveju galima pastebėti didesnį ar mažesnį trumpalaikį poveikį. Neišvengiama būtinybė išsiversti be užsienio turistų išlaidų ženkliai smukdo Tailando BVP. Tuo tarpu Norvegijoje, kur gyventojams nieko kita nelieka kaip leisti pinigus savo šalyje, o ne kokioje Marbeloje ar Pukete, BVP greičiausiai dėl to tik auga, – nepaisant daugybės kitų neigiamų veiksnių, tokių kaip krintančios naftos kainos.

Europoje, kur turtingesnės šiaurinės valstybės paprastai siunčia daug daugiau turistų į skurdesnes pietines šalis nei jų susigrąžina, tai reiškia, kad pandemija suardo žemyno šiaurės-pietų pusiausvyrą. 750 mlrd. eurų (885 mlrd. JAV dorelių) skatinimo priemonių paketas, dėl kurio Europos Sąjunga susitarė birželį ir pagal kurį liūto dalis atiteks Italijai ir Ispanijai, atrodytų teisingas atsakas, nors galbūt nepakankamai didelis.

Jungtinės Valstijos nėra skurdi ar pernelyg pietinė šalis, bet ji taip pat priklauso šalims, kurios gauna daugiau pinigų iš užsienio lankytojų nei šalies gyventojai išleidžia užsienyje.

Šis prekybos perteklius nėra didžiulis, ir didžiąją jo dalį lemia ne turistai, o keliautojai verslo reikalais ir užsienio studentai, studijuojantys čia veikiančiuose koledžuose ar universitetuose. Jungtinės Valstijos – ne Tailandas. Bet tarptautinės kelionės teikia joms neabejotiną ekonominę naudą, – o tai reiškia, kad pandemija ar koks kitas tokias keliones atgrasantis veiksnys yra bloga žinia.