aA
Vos kelių milimetrų gylio skylutė Švedijos seniausioje branduolinėje elektrinėje užbaigė diskusiją apie tai, ar verta atgaivinti šią technologiją, kad didžiausia Šiaurės regiono ekonomika turėtų pakankamai elektros energijos.
© AFP / Scanpix

Reguliuotojai svarsto, kad šis mažytis įtrūkis „Ringhals-2“ elektrinėje, esančioje šalies vakarinėje pakrantėje, atsirado kartu su kitomis panašiomis ertmėmis, kurių remontas buvo atliktas šio dešimtmečio pradžioje maždaug pusėje ploto, apimančio 700 kvadratinių metrų. Elektrinės savininkas „Vattenfall AB“ brangių remonto darbų daugiau nebevykdys, o jo leidimas baigiasi šių metų pabaigoje.

Nors valstybės kontroliuojama elektros energijos bendrovė nemano, kad egzistuoja ir daugiau gedimų, ji veikiau atsisakytų elektrinės, nei nugriautų metro storio betono sieną, supančią didžiules plieno plokštes, sudarančias reaktoriaus izoliaciją. Opozicijos įstatymų leidėjai ir pramonės grupės tvirtina, kad Švedija negali sau leisti išjungti „Ringhals“ tuo metu, kai tinkle vis labiau juntamas energijos trūkumas. Kai kurie nuosaikieji ir krikščionys demokratai siūlo išplėsti branduolinę pramonę, kad padidintų mažos taršos energijos srautą vartotojams.

Kol kas „Vattenfall“ neatsisako savo 2015 m. priimto sprendimo sustabdyti operacijas elektrinėje, kurioje yra du reaktoriai, pradėję veikti 1975 ir 1976 m. Šiuose reaktoriuose trūksta nepriklausomų aušinimo sistemų, kurios pagal naująjį reglamentą po 2020 m. privalo veikti visose atominėse elektrinėse. „Vattenfall“ jau investavo 900 mln. kronų (93 mln. dolerių), kad atnaujintų du naujesnius elektrinės reaktorius.

„Sakyčiau, kad tai visiškai neapsimoka nei techniniu, tiek finansiniu požiūriu, – interviu teigė kompanijos vadovas Torbjornas Wahlborgas, kalbėdamas apie sprendimo uždaryti „Ringhals“ reaktorius atšaukimą. – Tai pareikalautų didžiulių investicijų ir labai ilgai užtruktų.“

Anksčiau branduolinė energija sudarė iki pusės Švedijos sunaudojamos elektros energijos. Visą kitą energiją teikė hidroelektrinės. Dabar branduolinė energija sudaro tik 40 proc., o svarbiausiu ateities energijos šaltiniu laikomi vėjo parkai, statomi šalies šiaurėje. Problema ta, kad vėjo energija nespėja kompensuoti pajėgumų sumažėjimo reaktoriuose ir iškastinio kuro elektrinėse, ir Švedija jau tampa priklausoma nuo importo, kad patenkintų paklausą šaltomis žiemos dienomis.

Kovo mėnesio „Sifo“ apklausa rodo, kad du trečdaliai švedų nori išlaikyti ar pastatyti daugiau reaktorių.

2016 m. penkios politinės partijos sudarė ilgalaikį energetikos susitarimą, pagal kurį buvo sumažinti branduoliniai mokesčiai: tai leido šešių 7-ojo dešimtmečio reaktorių eksploatavimo trukmę pratęsti iki 2040 m., o keturis senesnius uždaryti. Tačiau didžiausia opozicinė Nuosaikioji partija dabar grasina atsisakyti šio susitarimo, nebent jis būtų persvarstytas ir labiau palaikytų branduolinę energiją. Nuosaikiesiems pritaria ir krikščionys demokratai, kurie taip pat dalyvavo susitarime.

Liberalai, kurie susitarime nedalyvavo, taip pat siūlo pratęsti „Ringhals“ reaktorių eksploatavimo trukmę, jiems gali pritarti ir nacionalistai Švedijos demokratai, kurie irgi nori investuoti į branduolinę energiją. Nuosaikieji ir krikščionys demokratai paragino persvarstyti galimybę sustabdyti dviejų reaktorių uždarymą.

Vis dėlto būtų sunku užsitikrinti pakankamą paramą bet kuriam naujam energetikos planui, nes likusios susitarimo šalys kartu su Kairiąja partija turi parlamento daugumą. Viskas priklauso nuo valdančiosios Socialdemokratų partijos. Ji nori, kad branduolinės energijos būtų palaipsniui atsisakyta, tačiau Švedijos pramonė jai daro spaudimą pakeisti savo poziciją.

Kadangi „Vattenfall“ yra visiškai valdoma valstybės, vyriausybė galėtų pataisyti savo direktyvą ir pratęsti reaktorių eksploatavimo trukmę. Miškų, metalų, chemijos ir kasybos pramonės lobistų grupės ragina atlikti tyrimą ir nustatyti, ar tai įmanoma. Tačiau tai prieštarautų pradinio susitarimo dvasiai, kai rinkos poreikiais grindžiami sprendimai buvo pagrindinis motyvas siekiant, kad šalys, besilaikančios priešingų pažiūrų, prieitų kompromisą dėl energijos, teigia Švedijos vyriausybė.

„Energetikos susitarimo pagrindas buvo toks, kad komerciniai dalyviai turėtų priimti sprendimus remdamiesi rinkos sąlygomis, o ne politinėmis idėjomis, – sakė energetikos ir skaitmeninimo ministras Andersas Ygemanas. – Neįsivaizduoju, kaip valstybė, būdama savininke, galėtų priversti „Vattenfall“ priimti vienai ar kitai pusei palankų sprendimą.“

Tačiau dėl mažėjančios elektros energijos maržos pramonės grupės reikalauja, kad ateinančiais metais ir dešimtmečiais branduolinė energija išliktų Švedijos energijos tiekimo dalimi.

Švedijos energijos gavybos pramonės ir lobistų grupės, atstovaujančios šalies kasybos ir miškininkystės kompanijoms, teigia, kad reikalingos veiksmingos priemonės, užtikrinančios energijos tiekimą konkurencingomis kainomis visą parą ir visomis metų dienomis.

„Privalome nusiimti nuo akių raištį, – pareiškė Švedijos įmonių konfederacijos vadovas Janas-Olofas Jacke. – Susiduriame su didelėmis ilgalaikėmis investicijomis, todėl turime apsvarstyti visas alternatyvas, kurios neturės neigiamo poveikio klimatui.“

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(17 žmonių įvertino)
3.4706

Kokiomis geromis savybėmis pasižymi dygliuotieji šaltalankiai

Dygliuotieji šaltalankiai: šios uogos pasižymi keturiomis specialiomis savybėmis, tokiomis kaip:...

Ukrainai įšaldyta parama buvo būtina Putinui atgrasyti (31)

Karinė parama, atsidūrusi su Donaldu Trumpu susijusios politinės audros epicentre, nėra vien dosni...

JAV turtuoliai ir jų mokesčiai: artėjant rinkimams – klausimas kaip ir kodėl iš jų paimti daugiau (6)

„ The New York Times “ neseniai paskelbė dramatišką infografiką, rodantį, kad nuo šeštojo...

Rusijos ir Saudo Arabijos santykiai: viskas vyksta ne taip, kaip tikėjosi rusai (157)

Pirmadieninis Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitas Saudo Arabijoje – antrasis po jo atėjimo...

Pramonę drebina laboratorijoje užauginti deimantai

Laboratorijoje užauginti deimantai, jau nebe pirmą dešimtmetį tiekiami kaip nebrangi iškastinių...

Top naujienos

Palygino Grybauskaitės ir Nausėdos prezidentavimo pradžią: skirtumai akivaizdūs (131)

Vienas kėlė įtampą, kitas ją malšina – taip Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės...

Balsavimas dėl Seimo vadovo Pranckiečio atstatydinimo žlugo (699)

Seimas antradienio vakarą per neeilinį posėdį balsavo dėl galimybės Viktorui Pranckiečiui...

Griūvančio namo Kaune gyventojai širsta – darbai neprasideda, o už komunalines paslaugas moka (62)

Praėjo beveik trys mėnesiai nuo dienos, kuomet Kaune dėl įtrūkusių sienų buvo evakuoti vienos...

Venckienės laukiantis „Drąsos kelias“ ruošiasi Seimo rinkimams: parduoda turtą, kad turėtų tam lėšų (335)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiajam Teismui atmetus Neringos Venckienės advokatų...

„Išleiskite mane“: laidotuvėse dalyvavę žmonės liko priblokšti, išgirdę velionio balsą (12)

„Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis“ – taip galima pavadinti Shay Bradley įrašytą...

Echodą dar kartą išbaręs Adomaitis: protu nesuvokiama

Gynybos dominavimas, įtampa visas 40 minučių ir nelaiminga pabaiga – Vilniaus „Rytas“...

Pranckietis: Karbauskis laimėjo „penktus“ rinkimus (183)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tikisi, kad po antradienio proceso Parlamentas galės...

„Rytui“ nepavyko sugrįžti į pergalių kelią – nusileido „Partizan“ komandai (171)

Europos taurės B grupės trečiose rungtynėse Vilniaus „Ryto“ (1-2) krepšininkai patyrė antrą...

Italas į Lietuvą atvežė sūrių: supažindino su naujais skoniais ir pateikimo būdais (4)

Vėstant orui ir trumpėjant vakarams neapleidžia mintys apie saulėtus kraštus – jūrą,...

Šunų trenerė paaiškino, kas yra geras šuns šeimininkas: kai kuriems apie šunis geriau nė nesvajoti (48)

Šuo žmogui yra tik gyvenimo dalis, o žmogus šuniui – visas gyvenimas. Dažnas, girdėjęs šį...