„Spotify“ vertė praėjusi ketvirtadienį smuko daugiau nei šešiais procentais, iškart po pranešimų apie bendrovės ketvirtojo ketvirčio pajamų prognozes, kurios nepateisino analitikų lūkesčių. Prognozuojamas 1,35 mlrd. eurų pajamų lygis buvo net žemesnis už trečiojo ketvirčio rodiklį (1,352 mlrd. eurų). Taip gali būti dėl to, kad, kai „Spotify“ vadovai kalba apie „augimą“, jie pirmiausia turi galvoje bendrą vartotojų bazę, o tik antroje vietoje vertina pajamas. Pagal naujausias prognozes, vidutinis ketvirtinis vartotojų bazės lygis, įskaitant tiek prenumeratorius, tiek nemokamai paslauga besinaudojančius vartotojus, kartu matančius ir reklamą, 2018 metais, lyginant su ankstesnių metų ketvirtiniu lygiu, išaugs 28,6 proc. Pajamų lygis, atitinkamai, išaugs tik 25,3 procento.
Per „Goldman Sachs Communacopia“ konferenciją „Spotify“ vyriausiasis finansininkas Barry‘is McCarthy‘is, anksčiau analogiškas pareigas ėjęs JAV interneto televizijos paslaugų bendrovėje, „Netflix“, sulaukė klausimo: ar ne metas būtų „Spotify“ bendrovei padidinti savo prenumeratos mokestį savo pagrindinėse rinkose, Jungtinėse Valstijose, euro zonoje ir Jungtinėje Karalystėje. „Mano galva, tai vienas iš absurdiškų klausimų, kurių sulaukiu“, – atkirto B. McCarthy‘is. Tada jis ėmėsi išsamiai aiškinti, kodėl, nors muzikos autorinių teisių savininkai reikalauja, kad „Spotify“ didintų kainas, pati bendrovė nedidina kainų, investuotojai taip pat neturėtų palaikyti tokios iniciatyvos: Mano supratimu, jūs norite, kad augtų pajamos, kad augtų mūsų rinkos dalis ir ypač atitinkama užimama rinkos dalis, taip?
Iš „Netflix“ laikų žinau, kad muzikos, tarkim, muzikos vaizdo įrašų, kaina labai lanksti. Todėl jeigu norite, kad ji pasiektų rinkos nišą, turite pasiūlyti geresnę paslaugą. Liaukitės bandę daryti ją prastesnę, kad pritrauktumėte prenumeratorių, sutinkančių mokėti už paslaugą, skaičių. Liaukitės bandę didinti kainas. Prisiminkite, kokios taktikos laikėmės „Netflix“ bendrovėje. Išlaikėme pastovias kainas, tada šiek tiek pridėjome srautinių vaizdų, vėliau dar kiek padidinome, tada dar kartą iš esmės padidinome srautus, mes niekada nekeitėme kainos. Tad, iš esmės, mes sumažinome paslaugos kainą didindami jos funkcionalumą ir plėsdami jos charakteristikas, ir investavome kalną pinigų, kad tai pasiektume. Ir dramatiškai padidinome pajamas.
Bet „Spotify“ – ne „Netflix“. Ji nekuria savo turinio, ji suteikia prieigą prie 40 mln. dainų, palyginti su visu „Netflix“ katalogu, kurį sudaro kiek mažiau nei 6000 pavadinimų. Žmonės naudojasi šia platforma kitose situacijose ir dėl kitokių priežasčių nei „Netflix“. Todėl kažin ar verta mėgdžioti srautinių vaizdo įrašų tiekėjos strategiją. Ir galbūt kainos didinimas nebūtų tokia kvaila mintis, tiek investuotojams, tiek „Spotify“, kaip „dvipusei rinkai“, kaip kad ją apibūdina bendrovės vadovybė.
Paslauga orientuota į rinkos dalį, nes jos dabartinė naudojama bazė sudaro vos 13 proc. visų šiandien naudojamų 1,3 mlrd. išmaniųjų telefonų. Manoma, kad nukonkuruoti kitas srautinio vaizdų siuntimo paslaugas yra daug svarbiau už bet kokį kitą tikslą, kol augimui yra tiek daug erdvės. Bet jeigu rinka yra iš tikrųjų „dvipusė“, galbūt racionaliau būtų pralenkti konkurentus daugiau mokant menininkams, o tada vartotojai galės rinktis tą platformą, kurioje jie ras daugiau pageidaujamos muzikos. O pačiame procese pelno tikėtis galės ir „Spotify“ investuotojai.
„Spotify“ vadovas Danielis Ekas visada pabrėžia, kad, kaip programinės įrangos inžinierių, jį labiau domina, kaip patobulinti produktą nei kas kita. Šiuo metu ypač madingas „Spotify“ žodelis tapo „atradimas“: jeigu paslauga padeda vartotojams atrasti daugiau muzikos, manoma, kad ji įgis konkurencingumo. Mano manymu, „Spotify“ uoliai stengiasi padėti man atrasti naujų dainų ir naujų menininkų. Tačiau apgailestaudamas turiu pripažinti, kad iki šiol rekomendacijų algoritmas iki šiol pasirodė visiškai nenaudingas. Man tiesiog nepatinka, ką pataria „Spotify“, remdamasi mano klausomos muzikos įpročiais; naujos muzikos atrandu kitais būdais – skaitydamas recenzijas, kalbėdamasis su draugais, naudodamasis muzikos kūrinių atpažinimo programėle „Shazam“ klausantis dainų per radiją ar bare, lankydamasis festivaliuose.
Kaip „Spotify“ vartotojas, pageidauju kiek įmanoma įvairesnės muzikos, taip pat noriu, kad būtų prieinami visi naujausi albumai, idant koncertas, kuriame apsilankyti gali tekti pakloti šimtus dolerių, neapviltų. Tai reiškia, kad užuot leidusi krūvas pinigų didžia dalimi beverčiams „atradimo“ mechanizmams, – pernai „Spotify“ moksliniams tyrimams ir plėtrai skyrė 396 mln. eurų, beveik 10 proc. savo pajamų, – „Spotify, mano manymu, galėtų skirti daugiau pinigų autorinių teisių savininkams. Ir aš sutinku mokėti dvigubai daugiau nei moku dabar platformai, kuri negaili pastangų pristatyti naujausią menininko albumą, iškart po jo pristatymo. Deja, „Spotify“ iki tokios tobulybės dar toli, kaip ir jos konkurentams, kurie, regis, taip pat mano, kad grojaraščio apimties ir paslaugos spartumo didinimas nėra geriausi būdai kuo daugiau vartotojų pritraukti.
Aš neprieštaraučiau ir jeigu „Spotify“ pasilaikytų sau kiek papildomų lėšų pagerinti savo pelno rodiklius. Jeigu bendrovė nedirbs pakankamai pelningai, tai reiškia, kad tam tikru momentu aš galiu netekti savo mėgstamos internetinės muzikos transliavimo svetainės arba jos grojaraštis gali susiaurėti. O aš to nenoriu.
Pagrindinėse rinkose yra pakankamai erdvės kainai didinti. Liepą Glennas Peoples‘as „Music BusinessWorldwide“ tinklaraštyje rašė, kad „Spotify“ prenumeratos kainos didžiąja dalimi lygiuojasi į atitinkamą šalies, kurioje veikia bendrovė, gerovės lygį. Bet yra nukrypimų nuo normos, kuriuos lengva pastebėti, palyginus „Spotify“ įkainius su vidutiniu darbo užmokesčiu. Bet jeigu paslauga tampa daug geresnė suteikiant prieigą prie naujų muzikos kūrinių ir išsamesnio grojaraščio, tas atskaitos taškas jau nebebus toks svarbus.
Eksperimentuoti čia būtų galima labai paprastai: pristatykite naują kainų kategoriją tokiems vartotojams kaip aš. Paslauga turėtų pasiūlyti labai greitą prieigą prie visų naujų muzikos albumų, kurie paprastai „Spotify“ platformoje pasirodo po kelių savaičių ar net mėnesių. Taip pat galimybę kreiptis dėl kūrinių pavadinimų, kurių man nepavyksta rasti, bet kuriuos norėčiau išgirsti. Tokios paslaugos nekainuotų kosminių pinigų, bet atvertų naujų galimybių tiek vartotojams, tiek menininkams. Galbūt ji atvertų ir kelią platesniam kainų didinimui, kuris jau nebeatrodys „absurdiškas“, jeigu bus susidomėjimas geresnės kokybės, brangesne paslauga.
