Pasaulinė konkurencija dėl armatūrinio plieno konteinerių reiškia, kad Tailandas negali pristatyti savo ryžių, Kanadoje įstrigę žirneliai, o Indija negali perkrauti kalnus savo cukraus. Tuščių konteinerių grąžinimas į Kiniją tampa toks pelningas, kad dėl konteinerių tenka kovoti net daliai amerikiečių sojų pupelių vežėjų, kad galėtų aprūpinti prekėmis alkanus Azijos pirkėjus.

„Žmonės negauna prekių ten, kur jiems jų reikia, – sako logistikos direktorius Steve‘as Kranigas iš „IM-EX Global Inc.“, krovinių ekspeditorės, reguliuojančios ryžių, bananų, koldūnų bei kitos produkcijos gabenimą iš Azijos į Jungtines Valstijas. – Vienas iš mano klientų paprastai perveža nuo aštuonių iki dešimties konteinerių ryžių kiekvieną savaitę iš Tailando į Los Andželą. Bet dabar jis gali pervežti tik du-tris konteinerius per savaitę.“

Pagrindinė problema yra ta, kad Kinija, kuri greičiau nei kitos šalys atsigauna nuo COVID-19 pandemijos, plečia savo eksporto ekonomiką ir moka didžiules priemokas už konteinerius, ir būtent dėl to yra daug pelningiau pargabenti juos tuščius nei juos per nauja pripildyti.

Yra ženklų, kad didėjantys krovinių vežimo tarifai didina kai kurių maisto produktų kainas. Baltojo cukraus kaina sausį šoktelėjo iki aukščiausio lygio per tris mėnesius, o maistinių sojų pupelių pristatymo vėlavimai iš Jungtinių Valstijų gali reikšti didesnes tofu ir sojų pieno kainas Azijos vartotojams, sakė Ericas Wenbergas, „Specialty Soya and Grains Alliance“ vykdomasis direktorius.

Maisto kainos

Nors nėra visiškai neįprasta, kad konteineriai po reiso jūra tranzitu grįžtų tušti, vežėjai paprastai stengiasi užpildyti juos, kad pasipelnytų iš transportavimo tarifų abiem kryptimis. Bet prekių gabenimo iš Kinijos į JAV kaina yra beveik dešimt kartų didesnė, nei jas gabenant atgaline kryptimi, ir tai skatina reisinius lainerius, pelno sumetimais, pirmenybę teikti tuštiems, o ne pakrautiems konteineriams, rodo „Freightos“ duomenys.

Los Andželo uoste, didžiausiame JAV konteinerių krovinių uoste, trys iš keturių į Aziją grįžtančių konteinerių keliauja tušti, sako uosto generalinis direktorius Genė Seroka. Vankuveryje konteineriai lieka laivų statyklose. Terminalai sutrumpino pakrautų konteinerių gabenimo į laivus laiką nuo trijų dienų iki vos septynių valandų, sakė „WTC Group“ viceprezidentas Jordanas Atkinsas.

„Neįmanoma per tokį trumpą laiką nugabenti tokius kiekius, kokius turime čia Vankuveryje, į atgaline kryptimi keliaujančius konteinerius“, – sako J. Atkinsas. „Ankštiniai augalai paprastai sunkiai nusigauna iki laivų“, – priduria jis turėdamas galvoje tokias ankštines kultūras kaip žirneliai ir lęšiai. Kanada yra antra didžiausia ankštinių augalų augintoja.

Indija, antra pagal dydį pasaulyje cukraus gamintoja, per sausį eksportavo tik 70 000 metrinių tonų, mažiau nei penktadalį apimčių, eksportuotų prieš metus, sako Ravis Gupta, didžiausios šalies cukraus perdirbėjos „Shree Renuka Sugars Ltd.“ prezidentas.

Vietnamas, didžiausia robustos kavos pupelių, naudojamų tirpiųjų gėrimų ir espreso kavos gamyboje, augintoja, susiduria su dideliais eksporto sunkumais. Eksporto apimtys per praėjusių metų lapkritį ir gruodį sumažėjo daugiau nei 20 proc., sakė „Simexco Dak Lak“, antros didžiausios Vietnamo eksportuotojos, pirmininkas Le Tien Hungas.

Visame pasaulyje kai kurių maisto produktų pirkėjai laukia, tuo tarpu kiti apskritai stabdo pirkimus, sako prekiautojai.

„Trūksta visko“

„Tokia situacija tęsiasi nuo gruodžio, – sakė S. Kranigas iš „IM-EX Global“. – Greit trūks ne tik maisto, trūks visko, Nenustebčiau išgirdęs, kad kai kurių naudingų krovinių savininkų pervežimo tarifai 2021-2022 m. krovinių vežimo sezonu, lyginant su ankstesniais metais, išaugs dvigubai.“

Jeigu tokios prognozės pasitvirtins, vos tik didžioji dalis Šiaurės Amerikos bei Europos gyventojų bus paskiepyti, šie aukšti krovinių pervežimo tarifai užguls jų pečius, nes žmonės grįš į kavines, restoranus ir biurų dangoraižius.

Konteinerių krizė užgriuvo kaip tik tuo metu, kai amerikiečių vežėjai bando padidinti įvairiausių prekių, nuo sojų pupelių iki grūdinių patiekalų, eksportą į Aziją. Kinija importuoja amerikiečių javus kaip pašarus kiaulių bandoms, atsigaunančioms nuo mirtinos kiaulių ligos greičiau nei tikėtasi. Situacija tokia rimta, jog kai kurie pirkėjai atšaukia sutartis, pasirinkdami gabenimą laivais urmu, labiausiai įprastą būdą gabenti pašarus, arba atideda pirkimus, norėdami išvengti aukštų gabenimo įkainių.

„Žinome, kad kai kurie didžiausi ir pastoviausi sojų pupelių konteinerių pirkėjai Azijoje dabar linksta pirkti laivais urmu gabenamą produkciją, – sakė už rinktinius grūdus ir aliejinių augalų sėklas atsakingas viceprezidentas Dougas Grennanas, dirbantis šimtametėje bendrovėje „Scoular Co“, kuri yra viena iš didžiausių JAV žemės ūkio produkcijos, gabenamos konteineriais, vežėjų. – Ir, žinoma, kaip ir kiti, mes atšaukėme dalį užsakymų.“

Vis dėlto žymus maisto brangimas pasaulio mastu mažai tikėtinas. Tik nedidelė dalis grūdų ir aliejinių augalų sėklų prekiaujama konteineriais, sakė Arnaud Petit, Londone įsikūrusios Tarptautinės grūdų tarybos (International Grains Council) vykdomasis direktorius, pridurdamas kad likusi dalis keliauja kaip birieji kroviniai. Be to, neaišku, kokiu mastu augančius gabenimo įkainius bendrovės sugebės perkelti vartotojams, atsižvelgus į koronaviruso pandemijos sukeltą ekonominį sulėtėjimą.

Eksporto stabdymas

„Hapag-Lloyd AG“ pernai pranešė klientams stabdanti amerikiečių žemės ūkio produkcijos gabenimą konteineriais į užsienį. Už pasaulinę konteinerių logistiką atsakingas Nico‘as Heckeris, dirbantis vokiečių krovinių ekspedijavimo jūra įmonėje, lapkritį sakė, kad 40 pėdų (12,192 metro) konteinerių paklausa, anksčiau kritusi kone iki žemiausio lygio, dabar kaip niekad smarkiai padidėjo.

Pandemija apvertė aukštyn kojomis ir šaldomųjų konteinerių srautus. Kinijoje konteineriai stovi susigrūdę uostuose, nes darbuotojai turi laikytis griežtų COVID testavimo procedūrų, taip pat dezinfekuoti mėsos ir jūrų gėrybių produkciją, po to, kai dėl viruso plitimo kaltė buvo suversta šaldyto maisto importui. Daliane stovi tiek daug šaldomų konteinerių, jog uostas jau pritrūko elektros maitinimo lizdų jų funkcionavimui palaikyti.

Stringant importui, didmeninės kiaulienos kainos Kinijoje, didžiausioje pasaulyje vartotojoje, pašoko iki aukščiausio lygio nuo rugsėjo. Tai paskatino vyriausybę didinti valstybinių kiaulienos atsargų pardavimus, norint patenkinti augančią paklausą prieš Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių šventes.

Darbo jėgos trūkumas dėl plintančio koronaviruso lėtina veiklą uostuose ir dar labiau aštrina konteinerių trūkumo problemą. Streikai Argentinoje taip pat sustiprino amerikiečių žemės ūkio produkcijos, tiekiamos Azijai, paklausą, kartu padidindami konkurenciją dėl konteinerių.

„Tai panašu į didžiulę audrą, – sakė D. Grennanas. – Žemės ūkio produkcijos paklausa Azijoje prislopusi, o tuo pat metu plataus vartojimo prekių paklausa Jungtinėse Valstijose – gana stipri. O kur dar problemos dėl darbo jėgos, ir, žinoma, – konteinerių trūkumas.“