„Amundi SA“, „Newton Investment Management Ltd“ ir „Western Asset Management“ lenda gilyn į kompanijų balansus, nagrinėja, kaip jos uždirba pinigus, vertina pelno maržas ir skaičiuoja, kaip joms pavyks susidoroti su didėjančiomis palūkanų normomis bei lėtėjančiu pasauliniu augimu. Visa tai prisideda prie padrikų įvertinimų, artėjančio Federalinio rezervų banko turto įsigijimo mažinimo ir naujos koronaviruso atmainos, apie kurią rinkos dar per mažai žino.
„Investuotojams teks gerai atsijoti akcijas, – teigia didžiausio Europos turto valdytojo „Amundi“ pasaulinio kredito vadovas Gregoire’as Pesques’as. – Visoje rinkoje stebima mažesnė bendra vertė. Tačiau taip yra ir dėl to, kad specifinė rizika augs, todėl verta skirti daugiau laiko kruopščiam atsirinkimui.“
Tai aiškus pokytis, palyginus su pora pastarųjų metų, kai visa kreditų rinka sujudo po to, kai centriniai bankai ir vyriausybės ėmėsi veiksmų, kad suteiktų precedento neturinčią pandeminę paramą. Tačiau didžiulis stimulas, turėjęs palaikyti ekonomikas po periodinių karantinų, galiausiai pakurstė infliaciją. Didesnių palūkanų normų perspektyva pakels skolinimosi išlaidas – tiesa, nuo istoriškai žemo lygio.
„Bus skirtumų tarp kreditų, taip pat skirtumų geografiniuose regionuose, – sakė Paulas Brainas, „Newton Investment Management“ fiksuotų pajamų vadovas. – Šiuo metu kredito analitikai iš tikrųjų uždirba sau atlyginimus.“
Naujas skyrius
Sritis, kurioje kreditai tikrai gali skirtis – kapitalo išlaidos, kurios suklestėjo įmonėms pasirausus pandemijos metu sukauptose atsargose, teigia „Bank of America“ strategai, vadovaujami Barnaby Martino.
Lapkričio 12 d. paskelbtame pranešime strategai rekomendavo pirkti skolas tų kompanijų, kurios skiria daugiau lėšų sritims, žadančioms tvarų, kokybišką, aukščiausio lygio augimą. Remiantis jų analize, vieni iš tokių sektorių būtų transportas, technologijos ir mažmeninė prekyba, nes juose stebimas didžiausias metinis investicijų augimas. Kita vertus, tie patys sektoriai šiuo metu vargsta su tiekimo grandinės kliūtimis, o tai pabrėžia būtinybę kruopščiai atsirinkti.
Kitas dalykas – sandorių sudarymas, obligacijų turėtojams galintis atnešti nevienareikšmių rezultatų, teigia „Western Asset Management“ ne JAV kredito skyriaus vadovė Annabel Rudebeck. Pavyzdžiui, „Telecom Italia SpA“ ir Jungtinės Karalystės mažmenininko „Marks & Spencer Group Plc“ obligacijos praėjusį mėnesį nukrito po pranešimų apie privataus kapitalo išpirkimą, nes tai gali užkrauti kompanijoms daugiau skolų.
Normų rizika
Dar neseniai didžiulis pandemijos eros stimulas pasitarnavo kaip gelbėjimosi ratas, padedantis nenuskęsti silpniausioms kompanijoms. Šios paramos pratęsimas, jei pandemija įžengtų į naują pavojingą etapą, galėtų paskatinti dar vieną plataus masto ralį, ir atsargų sijojimas taptų nebe toks svarbus. Tačiau centrinių bankų valdytojai atsiduria sudėtingoje situacijoje.
Visame pasaulyje plintant naujai viruso atmainai, Federalinio rezervų banko vadovas Jerome’as Powellas praėjusią savaitę pareiškė, kad turto pirkimas gali baigtis greičiau nei planuota, atsižvelgiant į tebesitęsiančią infliaciją. O jeigu centriniai bankai sušvelnins pinigų politikos priemones, iki šiol kainų spaudimą atlaikiusių kompanijų maržos 2022 m. gali pradėti mažėti.
„Kitų metų viduryje pinigų politika greičiausiai bus sugriežtinta – kaip tik tuo metu, kai išlaidos išaugs“, – pažymėjo P. Brainas iš „Newton Investment“ ir pridūrė, kad vienas iš galimų neatitikimų bus tarp CCC reitingo obligacijų (t. y. žemiausios kategorijos) ir BB reitingo obligacijų, jei įsipareigojimų nevykdymo normos pradės augti.
„Tuo metu kredito rinkos gali pradėti iš tikrųjų drebėti“, – sakė jis.
„Protinga ir trumpa“
Tačiau remti teisingas kompanijas neužtenka: investuotojai taip pat turės atkreipti dėmesį į teisingas skolos struktūras, sakė Gina Germano, „Hayfin Capital Management“ didelio pajamingumo obligacijų ir sindikuotų paskolų investicijų vadovė.
Infliacija ir susirūpinimas dėl Federalinio rezervų banko politikos griežtinimo daro patrauklias kintamų palūkanų priemones, tokias kaip paskolos su svertais ir užstatais, sakė ji.
Investuotojai taip pat gali ženkliai sumažinti trukmės riziką, rinkdamiesi obligacijas, kurioms bus daugiausia naudos iš sumažinimo – natūralios kainų skirtumo kompresijos, atsirandančios artėjant obligacijų terminui, sakė „TwentyFour Asset Management“ portfelio valdytojas Pierre’as Beniguelis. Nuo trejų iki penkerių metų trukmės obligacijos greičiausiai duos didžiausią grąžą tol, kol siūlys pakankamą kainų skirtumą, kuris absorbuotų numatomą palūkanų normų kilimą.
Trumpai tariant, „2021-ieji kredito analitikams dar nebuvo patys sunkiausi metai, – sako P. Beniguelis. – 2022-aisiais kredito rizika turėtų būti protinga ir trumpa.“
