Muitinės patikrinimai, dokumentų tvarkymai ir vėlavimai pasienyje nuo tada, kai šių metų pradžioje JK galutinai pasitraukė iš Europos Sąjungos, siurbia pinigus ir laiką iš visų – pradedant žinomais mažmenininkais ir baigiant mažomis šeimos firmelėmis. Kompanijos, ilgus metus perspėjusios, kad taip ir nutiks, nedžiūgauja primindamos „mes juk sakėme“, tačiau nusivylimas akivaizdus, nes dabar tenka grumtis su ilgalaike realybe.
Daugeliui įmonių, kurių marža ir taip nedidelė, kiekvienas dokumentams išleistas svaras reiškia mažiau lėšų atlyginimams, samdymui ir investicijoms. Nors šis poveikis bus kur kas mažiau dramatiškas nei trumpalaikis „Covid-19“ karantinų sukeltas šokas, laikui bėgant jis tik didės, varžydamas ekonomiką ir įsigrauždamas į pardavimus, įplaukas ir pajamas.
Ypač nukenčia šviežio maisto tiekėjai, tačiau problemos paplitusios plačiai. Ypač keblioje situacijoje atsidūrė Šiaurės Airija, kurią dabar nuo Didžiosios Britanijos skiria prekybos siena Airijos jūroje – nemėgstamo Šiaurės Airijos protokolo rezultatas. Ashley Pigottas, dyzelinių generatorių gamintojo „AJ Power“ generalinis direktorius iš Kreigavono (Šiaurės Airija) sako, kad mokesčiai už komponentų atvežimą iš Didžiosios Britanijos firmos sąskaitas padidins maždaug 100 000 svarų (137 000 dolerių) per metus.
„Kol sulauksime liepos, tos išlaidos tikrai pradės jaustis“, – teigia jis.
Tiekimo grandinių nukreipimas nėra paprastai įgyvendinamas, todėl „AJ Power“ komponentų surinkimą perleidžia kitai Jungtinės Karalystės firmai – tai papildomos išlaidos, tačiau vis tiek pigiau nei importo priemokos.
Ekonominė žala Šiaurės Airijoje kelia ypatingą nerimą, atsižvelgiant į neramią regiono praeitį. Smurtinės riaušės šį mėnesį siejamos su „Brexit“, tačiau jas paskatino nuobodulys ir ekonominių galimybių stoka viename iš skurdžiausių JK regionų.
„Klausimas, kurį tikrai reikės užduoti po trejų ar ketverių metų, bus toks: kaip atrodys Šiaurės Airijos gamybos kraštovaizdis atsižvelgiant į jos konkurencingumą?“ – teigia A. Pigotas.
Neprašytų nepatogumų istorija kartojasi visoje JK. Kas ketvirtas smulkusis eksportuotojas dėl biurokratinių kliūčių sustabdė pardavimus į bloką, o pirmadienį atlikta apklausa atskleidė, kad daugiau nei 40 proc. verslo įmonių per pirmąjį ketvirtį gavo mažesnes eksporto pajamas. Sausio ir vasario mėnesiais bendras prekių eksportas, lyginant su praėjusiais metais, susitraukė 27 proc., sumažėjo ir importas.
Sumažėjimas iš dalies susijęs su atsargų kaupimu praėjusių metų pabaigoje ir turėtų būti laikinas. Taip pat galėjo kilti problemų dėl naujų muitų taisyklių, nes JK ir ES prekybos susitarimas buvo priimtas prieš pat galutinę skyrybų datą – gruodžio 31 d. Tačiau „Credit Suisse“ teigia, kad eksporto nuosmukis greičiausiai išliks, o grynoji prekyba artimiausiu metu atsilieps ekonominiam augimui. Perspėjama, kad prekybos deficitas kitais metais gali siekti 5 proc. produkcijos, ir tai būtų rekordinis atotrūkis, kuris darytų spaudimą svarui.
Sėkmingai skiepijant JK gyventojus, „Brexit“ atsidūrė politinės darbotvarkės paraštėse. Žodis iš B raidės nė sykio nenuskambėjo tarp daugiau nei 6000 žodžių, kuriuos ištarė kancleris Rishi Sunakas per savo biudžeto kalbą praėjusį mėnesį. JK švelninant karantiną – šią savaitę buvo atidaryti nebūtinieji mažmenininkai ir kai kurios aludės bei restoranai, – ekonomika šiemet turėtų išaugti apie 5 proc. Atsinaujinant normaliam gyvenimui ir pakilus paklausai, šie skaičiai turėtų nustelbti didžiąją dalį prekybos sutrikimų, su kuriais kompanijos susiduria kasdien.
Klausimas, kiek laiko tie sunkumai išliks. Anglijos banko neapibrėžtumo indeksas pastaraisiais mėnesiais nukrito, o tai rodo, kad nors reikalai kurį laiką bus sudėtingi, su laiku situacija turėtų pagerėti. Kompanijos jaučiasi dėkingos, kad vyksta bent šiokie tokie sandoriai. Neapibrėžtumo indeksas 2020 m. kelis kartus šoktelėjo, nes atrodė, kad JK ir ES niekada negalės rasti bendros kalbos labiausiai ginčytinais klausimais ir pagaliau susitarti.
JK vyriausybei išsilaisvinimas iš ES reiškia galimybę sudaryti savo pačios sandorius, galimai naudingesnius. Savo biudžeto pasisakyme R. Sunakas kalbėjo apie laisvosios prekybos skatinimą ir JK, kaip „atvirą pasauliui“ valstybę. Tačiau prekybos sandoriai užtrunka, o susitarimas su Vašingtonu, kadaise vadintas „Global Britain“ projekto brangakmeniu, gali neįvykti dar metų metus.
Esant tokiai didelei rizikai, įstatymų leidėjų ir verslininkų grupė subūrė nepriklausomą Prekybos ir verslo komisiją, kuri peržiūrėtų prekybos sandorius ir išsiaiškintų, kas naudingiausia valstybei. Šią savaitę bus pradėti klausymai dėl „Brexit“ poveikio ir to, ar padarinius „kompensuos aktyvesnė prekyba su likusiu pasauliu“, pavyzdžiui, horizonte vis dar šmėžuojantis susitarimas su JAV.
Tuo tarpu kompanijos ir toliau susiduria su biurokratinėmis kliūtimis, nežinodamos, kurios iš jų bus trumpalaikės, o kurios taps nuolatinėmis. Kai kurie didesni Didžiosios Britanijos prekių ženklai taip pat jaučiasi susipainioję.
Mažmeninės prekybos tinklo „Marks & Spencer Plc“ populiarūs saldainiai „Percy Pig“ tapo ankstyvuoju „Brexit“ simboliu Airijoje, kur jie pažeidė technines importo taisykles. Nuo to laiko kompanija rado kaip apeiti problemą, tačiau lieka ir kitų neaiškumų. Tinklui, kuris anksčiau valdė verslą ir franšizes visoje ES, dabar vieno sunkvežimio į žemyną pakrovimas užtrunka šešias valandas ir reikalauja trijų žmonių, nes kai kurios prekės, pavyzdžiui, šviežias maistas, turi būti tikrinamos papildomai, o kai kurių produktų teko atsisakyti.
„Ministrai nesuvokė, kaip atrodys naujieji prekybos santykiai, – teigia Davidas Henigas, Europos tarptautinės politinės ekonomikos centro direktorius ir JK naujosios prekybos komisijos patarėjas. – Nemanau, kad vis dar iš tikrųjų suprantame, ką reiškia būti trečiąja šalimi už ES ribų.“
D. Henigas JK vyriausybės žinią firmoms aiškina paprastai: „Pirmiausia suverenitetas, o jei nukentės eksportuotojai – apgailestaujame.“
Frustraciją išgyvena ne tik JK įmonės, bet ir jų klientai visoje ES. Vėlavimas ir išlaidos reiškia, kad kai kuriems importuotojams tenka pakeisti tiekėjus. Anna Stellinger, Švedijos įmonių konfederacijos direktoriaus pavaduotoja, teigia, kad penktadaliui Švedijos kompanijų nuo sausio mėnesio kilo problemų prekiaujant su JK.
„Išlaidos išaugo, padaugėjo biurokratijos, pristatymai vėluoja, logistika stringa, todėl Švedijos kompanijos teigia ieškosiančios kitų bendrovių, su kuriomis galėtų tęsti prekybą“, – sakė ji.
Kitos kompanijos planuoja atidaryti padalinius ES, kad platinti ir pardavinėti blokui prekes būtų paprasčiau – ir pigiau. JK sportinės aprangos tinklas „JD Sports Fashion Plc“ bloke atidaro naujus sandėlius, kad išvengtų muitinės patikrinimų ir trukdžių, o vykdomasis pirmininkas Peteris Cowgillas teigia, jog konkurencija dėl lokacijų šiuo metu agresyvi, nes kiti verslai taip pat ieško daugiau erdvės.
Visa tai padidina JK nuostolius, kuriuos teks kažkaip padengti.
„Brexit“ tikrai atnešė savų iššūkių, ir manau, kad visa laisvosios prekybos koncepcija turėtų būti įdėta į dideles kabutes“, – antradienį sakė P. Cowgillas. Problemos „palengvės, kai prisitaikysime. Tačiau „Brexit“ buvo erzinantis, brangus ir suėdantis daug laiko“.
