Vienybė truko neilgai. Tikslas išlieka, tačiau ministras pirmininkas Rishis Sunakas klimatą traktuoja kaip pelningą politinio mūšio lauką prieš rinkimus, kuriuos, apklausų duomenimis, jis greičiausiai pralaimės. Jo vyriausybė priešinasi mažos taršos zonos išplėtimui leiboristų kontroliuojamame Londone ir išdavė 100 naujų licencijų naftos ir dujų žvalgybai, o opozicijos lyderis Keiras Starmeris pažadėjo tai sustabdyti.
Dešiniųjų laikraščių skatinami kai kurie jo konservatorių partijos nariai-parlamentarai nori žengti dar toliau, pavyzdžiui, stabdyti planą iki 2030 metų atsisakyti naujų vidaus degimo variklį turinčių automobilių. Jie tvirtina, kad išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas yra išlaidos, kurių pinigų stokojantys britai negali sau leisti: dėl didžiausios infliacijos Europoje augančios sąskaitos už komunalines paslaugas ir maisto produktų kainos neleidžia išlaidauti brangioms elektra varomoms transporto priemonėms ar keisti dujinių katilų šilumos siurbliais. Buvo netgi raginama surengti referendumą dėl visos grynojo nulio idėjos.
