Valstybinėms įmonėms kontroliuojant pusę Kinijos ekonomikos ir stiprinant savo pozicijas užsienyje, vyriausybė turėtų leisti konkurencijos neutralumą, teigiama Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje pristatytoje metinėje ataskaitoje.
Kinija taip pat turėtų leisti sugrįžti užsienio darbuotojams, neįleidžiamiems į šalį nuo „Covid-19“ pandemijos pradžios.
Europos firmos, Kiniją vertinančios kaip penktadalio visų pasaulio vartotojų namus, vis labiau įsitraukia į politinius klausimus ir nesantaiką dėl abipusiškumo trūkumo prekyboje ir investavimo sąlygų. Nors kai kurios ekonomikos dalys po truputį atsiveria, vietinių įmonių įsitvirtinimas versle reiškia, kad užsienio kompanijos kai kuriuose sektoriuose gauna tik trupinius nuo stalo, tvirtina Prekybos rūmai.
Pasak jų, labiau į rinką orientuota ekonomikos dalis apima ir prisotintus sektorius, kuriuos Kinija atvėrė tik tam, kad įtvirtintų naratyvą, esą ji ketina plačiau atverti duris užsienio investuotojams. Prekybos rūmai konkrečiai nurodo užsienio firmų, investuojančių į Kinijos finansines paslaugas, nuosavybės ribų panaikinimą.
„Tai, kad ši reforma įvyko taip vėlai, galima interpretuoti kaip užsienio investuotojų įleidimą į geležinkelio platformą jau po to, kai traukinys išvažiavo“, – teigiama ataskaitoje.
Europos Sąjungos prekybos rūmai atstovauja daugiau kaip 1700 užsienio kompanijų ir savo ataskaitoje pateikė daugiau kaip 800 rekomendacijų Kinijos vyriausybei.
Priešingai nei tvirtina pastarojo meto žiniasklaidos pranešimai, esą užsienio firmos skuba palikti Kiniją, daugelis Europos firmų nori pasilikti ir išplėsti savo pozicijas šalyje, pabrėžiama ataskaitoje. Tačiau Kinijos veiksmai ir politika žlugdo verslo optimizmą, ir net tokiuose sektoriuose kaip draudimas, kuris šiuo metu yra atviras užsienio įmonėms, reguliavimo kliūtys vis dar trukdo vystyti naują verslą.
„Ilgalaikiai ir augantys iššūkiai, su kuriais susiduria Europos kompanijos šioje ekonomikos dalyje, smukdo verslo nuotaikas, – teigiama dokumente. – Po „Covid-19“ protrūkio atsirado naujų kliūčių, dėl kurių europiečiai Kinijoje jaučiasi vis mažiau laukiami.“
Rūmai atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad daugelis jos narių darbuotojų vis dar negali sugrįžti į Kiniją po to, kai šalis kovo pabaigoje dėl pandemijos uždarė savo sienas užsieniečiams. Šie apribojimai turi pasekmių: šimtai tarptautinių mokyklų mokytojų ir Europos kompanijų darbuotojų nebegali patekti į šalį.
Tai ryškiai skiriasi nuo situacijos Europoje, kur beveik visos ES valstybės narės išlaikė savo duris atviras Kinijos piliečiams, pabrėžiama pranešime. Abipusiškumo trūkumas iš Kinijos pusės buvo pasikartojanti ataskaitos tema – ne tik kalbant apie imigraciją.
„Atotrūkio tarp retorikos ir realybės panaikinimas, rinkos potencialo ir patekimo į rinką bei Kinijos privataus sektoriaus progreso ir valstybės valdomo sektoriaus regreso skatinimas – tokie yra neatidėliotini ir ilgalaikiai Kinijos interesai, – pažymėjo Joergas Wuttke, rūmų prezidentas. – Europos kompanijos su savo technologijomis ir patirtimi yra pasirengusios veikti kaip pereinamojo laikotarpio katalizatorius, kurio Kinijai reikia, jei ji nori ir toliau žengti vystymosi keliu, kad išnaudotų savo milžinišką potencialą.“
Kinijos pramonės technologijoms „smarkiai atsiliekant nuo Europos, Japonijos ir JAV“, žemynui reikia pritraukti kitų partnerių, kurie padėtų išgyventi atsiribojimą nuo JAV, sakoma ataskaitoje.
