Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad didesni ratai tikrai atrodo šauniai, ir su jais galėsite nesustodami nukakti iš Niujorko į Klivlandą. Tačiau kalbant apie padangas – ten, kur guma tiesiogine prasme pasitinka kelią – vyksta vis aršesnė kova tarp fizikos ir estetikos. Dažniausiai laimi pastaroji, nes elektromobilius perkantys (ir juos gaminantys) žmonės renkasi didesnes ir kibesnes padangas, kurios siūlo puikią išvaizdą, bet mažesnį efektyvumą.

„Svarbiausia – automobilio įveikiamas atstumas, tad kuo ratai slidesni, tuo geriau, – sako Richardas Scheeras, „Chevrolet“ išorės dizaino vadovas. – Tačiau net ir elektromobilių pasaulyje žmonės yra linkę iškeisti atstumą į šaunius ratus.“

Fizinis receptas, kaip pagaminti itin efektyvią padangą, ganėtinai paprastas: siaura (todėl mažiau blokuoja orą), mažo perimetro (todėl apsisukti prireikia mažiau energijos), medžiaga, kuri ne per daug sukimba su keliu, ir gerai dengiantis stebulės dangtelis (siekiant sumažinti oro turbulenciją rato viduje).

Ir vis dėlto automobilių kompanijų vadovai ir inžinieriai, realiai įrenginėdami automobilį, privalo ieškoti painiai sudėtingų kompromisų. Šiek tiek mažesnis dydis ir (arba) sukibimas, ir transporto priemonė jau aukoja ridą ir efektyvumą. Tas pats pasakytina ir apie benziną ryjančias mašinas, tačiau elektromobiliai paprastai yra gerokai sunkesni už panašaus dydžio vidaus degimo automobilius, o tai reiškia, kad jų padangos turi atlaikyti didesnį slėgį ir greičiau susidėvi. Be to, jie žymiai tylesni, todėl padangų inžinieriai suka galvas dėl triukšmo – kartais į gumos ertmę netgi sušvirkščiamos akustinės putos.