Žurnale „Science“ paskelbtas Dartmuto koledžo Žemės sistemos mokslininkų Christopherio Callahano ir Justino Mankino straipsnis pasirodė itin palankiu metu. Šį mėnesį JAV klimato prognozių centras padidino tikimybę daugiau kaip 90 proc., kad vėliau šiais metais susiformuos El Niño orų modelis. Šie kas kelerius metus pasikartojantys epizodai gali atnešti ką tik nori: karštus ir sausus orus Australijoje, miškų gaisrus Indonezijoje, lietų išdžiūvusioje Rytų Afrikoje, švelnesnį Atlanto uraganų sezoną, žiemos pūgas JAV šiaurės rytuose ir mirtiną karštį koralinių rifų ekosistemose.
Pasaulis šiandien yra 1,2°C šiltesnis nei prieš industrializaciją, taigi El Niño praktiškai garantuoja rekordinį karštį, o Jungtinių Tautų (JT) Pasaulinė meteorologijos organizacija duoda 98 proc. tikimybę, kad vieni iš ateinančių penkerių metų bus karščiausi istorijoje. El Niño – techniškai šiltesnė Ramiojo vandenyno rytinės pusiaujo dalies fazė – tapo savotiška ekstremalių oro sąlygų, kurios dėl klimato kaitos ateityje gali tapti įprastu reiškiniu, išankstine peržiūra.
Ch. Callahaną ir J. Mankiną dominantis klausimas yra platesnis už tiesioginę, regimą žalą: kaip klimato nepastovumas paveikia ekonominį augimą? El Niño jiems yra nelyg natūralus eksperimentas, kurį jie gali tyrinėti: atskiras permainų laikotarpis su ilga uodega, kurią jie gali stebėti remdamiesi vėlesniais metais gautais duomenimis.
Naujoje analizėje pasitelkiamas modelis, apjungiantis ekonominį augimą ir klimato kintamumą nuo 1960 iki 2019 m. bei palyginantis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą visame pasaulyje prieš ir po El Niño orų reiškinių. Rezultatai rodo, kad poveikis šalių ekonominiam augimui buvo „pastovus“, ypač Peru, kur pirmą kartą ir buvo pastebėta ši dinamika, bei visame atogrąžų regione. Mokslininkai nustatė, kad po galingo 1997 ir 1998 m. El Niño epizodo pasaulinis BVP susitraukė 5,7 trln. dolerių, o 1982–1983 m. El Niño ekonominį augimą sumažino 4,1 trln. dolerių.
Nuolatinis augimo mažėjimas po šių reiškinių, ypač smarkiau nukentėjusiose teritorijose, „rodo, kad tarp El Niño ir ekonominio augimo nuosmukio yra priežastinis ryšys“, teigė Ch. Callahanas.
El Niño „nėra tik šiaip šokas, po kurio anksčiau ar vėliau atsigausite, – sakė J. Mankinas, Geografijos katedros docentas. – Tai šokas, kuris, kiek galime spręsti, iš esmės visam laikui pakeičia jūsų augimo trajektoriją.“
Autoriai pažymėjo, kad jų išvados turi keletą implikacijų. Viena iš jų – pripažinimas, kad šalys yra labai jautrios įprastiems klimato svyravimams, jau nekalbant apie visuotinį atšilimą. Pasak jų, vietiniai ekstremalūs orai, susiję su El Niño, „išauga iki pasaulinio pastovaus makroekonominio poveikio, kuris reiškia dideles ir dar vis nepakankamai įvertinamas išlaidas.“
Mokslininkai jau daugelį metų diskutuoja apie ryšį tarp gamtinių katastrofų ir ekonominio augimo. Kai kurios gamtinės nelaimės, remiantis vadinamuoju „lygmens efektu“, gali neturėti ilgalaikio poveikio BVP augimui. Audra gali nuniokoti apdraustą nekilnojamąjį turtą, o tai reikš dideles rekonstrukcijos išlaidas, sukurs naujų darbo vietų ir tiek pat (arba daugiau) ekonominio aktyvumo, nei jo būtų buvę nekilus audrai – bent jau taip mąstoma. Praėjusiais metais Dartmuto koledžo komanda pademonstravo, kad atskiros karščio bangos turi laikiną poveikį.
Ch. Callahano ir J. Mankino straipsnyje El Niño priskiriamas kitai kategorijai, paremtai vadinamuoju „augimo efektu“, kai žala tyliai kaupiasi daugelį metų, o BVP nebegrįžta prie pradinio augimo tempo. Taip nutinka iš dalies dėl to, kad toji žala yra subtilesnė nei sugriauti pastatai ar patvinusios pakrantės. Pati brangiausia žala nėra matoma plika akimi. Pavyzdžiui, 2022 m. paskelbus ekonominį 40 metų kritulių lygio tyrimą, nustatytas milžiniškas slaptas poveikis. Nepaisant bendros drėgnesnių oro sąlygų naudos žemės ūkiui, savaitė ar dvi papildomų kritulių gali sumažinti bendrą ekonominę produkciją net 1 proc., ypač išsivysčiusiose šalyse. Kitais tyrimais nustatyta, kad uraganai gali stabdyti ekonominį augimą net ir praėjus 20 metų. Būtent tokie tylūs, lėti pokyčiai ir lemia didžiąją dalį El Niño žalos.
„Tai labai vertingas tyrimas, – teigia Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto kompleksinių sistemų skyriaus vadovas Andersas Levermannas, vienas iš 2022 m. kritulių kiekio tyrimo autorių (su naujuoju Dartmuto koledžo tyrimu nesusijęs). – Jis iš tiesų parodo, kad klimatas turi reikšmės, ir ne tik koraliniams rifams ar biologinei įvairovei. Jis turi reikšmės ekonomikai.“
Ch. Callahanas ir J. Mankinas taip pat žvelgia į ateities klimato scenarijų, pasirinktą dėl to, kad jis maždaug atitinka dabartinius nacionalinės politikos tikslus, rašo jie. Remdamiesi naujausiais pasauliniais klimato modeliais, jie prognozuoja, kaip šiame amžiuje gali atrodyti akumuliuota El Niño žala – potencialiai 84 trln. dolerių, arba 1 proc. BVP susitraukimas.
Lyginant su istorine analize, šios ateities prognozės turi kur kas daugiau netikrumo, nes mokslininkai vis dar nesutaria, kaip visuotinis atšilimas gali paveikti El Niño ciklo – kuris kartu su vėsesniu atitikmeniu La Niña sudaro vadinamąją El Niño ir Pietų Osciliaciją, arba ENSO – dažnumą ir stiprumą. Dauguma klimato modelių rodo, kad El Niño stiprės, bet ne visi, todėl prognozuojamos žalos vidurkis yra labai neapibrėžtas.
„Tai kelia tam tikrų realių keblumų, – teigia J. Mankinas, – tačiau El Niño tikrai bus ir ateityje. Ir šių reiškinių poveikis, kaip pagaliau pradedame suprasti, bus neįtikėtinai brangus.“
Savo straipsnyje mokslininkai rekomenduoja daugiau investuoti į prisitaikymą prie El Niño orų, nes daugelis šalių, panašu, nėra prisitaikiusios net ir prie dabartinio klimato.
