Tarp Amerikos intelektualų (prisiminkite Philipą Rothą ar George Willą) egzistuoja gili, ilgalaikė tradicija žavėtis beisbolu. Bet iš tiesų tokio pobūdžio judėjimas daug platesnis. Sportas skatina analitinį mąstymą, neturintį šališkumo aspektų, būdingų politinėms diskusijoms. Turiu prisipažinti, jog esu „Washington Wizards“ gerbėjas, bet aiškiai matau silpnąsias jų puses, – to negalėčiau tvirtinti kalbėdamas apie savo politines pozicijas. Bent vienos sporto komandos pasiekimų stebėjimas dažnai primena mums, koks yra objektyvus mąstymas.
Kartais spręsdamas kai kurias ekonomines ar valdymo problemas pasitelkiu pavyzdžius iš sporto. Ar esate kada save paklausę, kodėl vis dar plačiai naudojami tritaškių metimai NBA ir kodėl ypač didelę sėkmę čia pelno „Golden State Warriors“ ir „Houston Rockets“? Trijų taškų liniją NBA pristatė 1979 metais, ir bet prireikė ištisų dešimtmečių sporto pasaulyje, kad būtų visapusiškai išnaudotas jo potencialas. Daugelis ekspertų tvirtina, kad kai kurios komandos pavyzdžiui, „Milwaukee Bucks“ (ir „Washington Wizards“) vis dar nepakankamai pakoregavo savo strategijas.
Tai akivaizdus institucijų nelankstumo pavyzdys. Dar neseniai žaidėjai vidurinėse mokyklose buvo mokomi žaisti skirtingais stiliais, o vyresni treneriai garsėjo labiau tradiciniu požiūriu ir mąstysena. Iš pradžių krepšinio analitika plito iš lėto ir tam, kad būtų įsisavintas visapusiškas tritaškio metimo potencialas, buvo būtina pasiekti sutarimo ir koordinavimo tarp direktorių, trenerių bei žaidėjų. Ši istorija yra įtikinamas įrodymas, kad rinkoms gali prireikti daug laiko adaptuotis ir kad dėl vangumo negalima kaltinti vien vyriausybės. (Mano liberalių pažiūrų bičiuliams: galite būti tikri: aš nerodau palankumo Federaliniam krepšinio strategijos biurui).
Anksčiau tritaškių novatoriai buvo vadinami kuoktelėjusias, ir galbūt, tam tikra prasme, jie tokie buvo. „Phoenix Suns“ nuo 2004 iki 2010 metų mėgino greito puolimo taktiką, tritaškių ataką, ir ypatingo proveržio nepasiekė. Tarp nuolatinė konkurencija tarp užsienio komandų galiausiai padėjo tritaškio metimui užkariauti pozicijas, kai Europos ir kitos užsienio komandos, linkusios dažniau naudoti tritaškius metimus, netikėtai pranoko amerikiečių komandas per olimpines žaidynes. Tad krepšinis moko, kad naujovės neateina automatiškai, savaime, dažnai joms įkvėpimo tenka dairytis į užsienio rinkas, net jeigu tam tikru konkrečiu momentu esi aukščiausio lygio žaidėjas.
Sportas, ne tik yra nepamainoma pokalbių tema, jis taip pat neleidžia mums atitrūkti nuo amerikiečių gyvenimo sferų, su kuriomis daugelis iš mūsų, kitu atveju, galbūt nesusidurtume. Domėjimasis krepšiniu man suteikia naujų įžvalgų ir naujų žinių tokiose srityse kaip repo muzika, sutartys su sportinės avalynės gamintojomis, koledžų bei universitetų lygio sportas, net tviteris; jis taip pat man padėjo diagnozuoti prieš kelerius metus patirtą traumą, kai patempiau abiejų plaštakų raumenų sausgysles ir iškart žinojau, kažkokių priemonių griebtis. Dauguma Amerikoje vykstančių debatų įvairiausiomis temomis, tarkim, apie rasinius santykius, protestus ar deramą elgesį visuomenėje, vyksta per sportą.
Jau turiu bilietus į porą varžybų, vyksiančių šių metų lapkritį, ir eisiu jų žiūrėti su ekonomistais ir kolegomis (bei gerai žinomu politologu). Laukiu ne tik krepšinio varžybų, bet ir ilgų, kelias valandas truksiančių pokalbių. Ir ne, nesu tikras, ar noriu, kad NBA lyga pagreitintų varžybas, sumažindama pertraukų skaičių. Ir nemanau, kad sportas yra žemesnė kultūros forma. Man patinka teatras, bet ar tikra gyvo konkurencinio žaidimo drama, – kai ateini pasitelkęs atitinkamo konteksto žiniomis, yra prastesnė ar mažiau vertinga nei scenoje perteiktas pasakojimas? Be to, iš krepšinio pasaulio yra kilusių keletas šiandien žinomų geriausių žurnalistų, garsiausių analitinės žurnalistikos atstovų, tokių kaip Billas Simmonsas ir Zackas Lowe‘as.
Paprastai užsiėmimai, turintys tam tikrų nereikalingumo elementų, man patinka ir atrodo naudingi, bent jau dėl įvairovės.
Dabar esu labiau užsiėmęs nei ankstesniais laikais, todėl sezono bilietai tai jau tolimos praeities dalykas. Šiais metais aš greičiausiai žiūrėsiu mažiau nei tuziną varžybų, dažnai su išjungtu garsu, arba tik valandą, ir daugiausia atkrintamąsias varžybas. Bet aš vis tiek kasdien seksiu NBA analitiką internete ir tuo sau įrodysiu, kad esu iš tiesų šiuolaikinis sporto aistruolis.
