Didžiausias Švedijos bankas „Svenska Handelsbanken AB“ pastaraisiais metais vadovavosi plėtros strategija, kuri radikaliai skyrėsi nuo konkurentų. Kol „Swedbank AB“ ir „SEB AB“ bandė pasinaudoti spartesniu ekonomikos augimo tempu Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje, „Handelsbanken“ žiūrėjo į priešingą pusę – Didžiąją Britaniją.
„Prieš daugelį metų sąmoningai nutarėme nesiplėsti į Baltijos šalis, nes matėme, kad šių šalių rizikas mums sunku analizuoti ir suprasti, – teigia 60-erių Andersas Bouvinas, kuris iki praėjusio mėnesio, kai perdavė savo įgaliojimus įpėdinei, buvo „Handelsbanken“ generalinis direktorius. – Taigi tai buvo labai sąmoningas pasirinkimas.“
Tai, kad Didžioji Britanija gali išeiti iš Europos Sąjungos, nekeičia „Handelsbanken“ įsipareigojimo šiai rinkai, pabrėžia A. Bouvinas.
„Mes prisitaikome prie aplinkos pokyčių, o tokie pokyčiai nėra nuspėjami, – sako jis. – Tačiau ilgalaikis sprendimas, ilgalaikė strategija, pati nuostata plėstis į Jungtinę Karalystę – šiems dalykams tokios aplinkybės neturi jokios įtakos.“
Šiaurės šalių bankų, skaudžiai nusvilusių Baltijos regione, sąrašas ilgas. „Danske Bank A/S“ bylą šiuo metu nagrinėja JAV ir Europos prokurorai, bankui įsipainiojus į 230 milijardų nešvarių pinigų skandalą, prasidėjusį jo Estijos padalinyje. „Swedbank AB“ taip pat buvo įtrauktas į minėtąjį skandalą, o įtartini sandoriai šiame banke galėjo siekti daugiau nei 100 milijardų dolerių. „Nordea Bank Abp“, kuris tariamai taip pat tvarkė nešvarius rusų pinigus, susijusius su Sergejaus Magnitskio mirtimi, bando pamažu sustabdyti savo veiklą Baltijos regione.
„Handelsbanken“ ir Baltijos šalys
Iš tiesų „Handelsbanken“ net kelis sykius išbandė savo jėgas Baltijos regione. 2006 m. jis nesėkmingai pamėgino nusipirkti Latvijos valstybinį hipotekos skolintoją. 2004 m. įsigijo Latvijos „Parex“ banko akcijų paketą, tačiau „Parex“ galiausiai bankrutavo ir buvo perimtas valstybės. Vėliau, 2008 m., „Handelsbanken“ atidarė keletą filialų Baltijos šalyse, tačiau banko veikla regione išlieka nereikšminga. Šiuo metu jis turi po vieną filialą kiekvienoje iš trijų Baltijos šalių ir (su retomis išimtimis) aptarnauja tik vietinius klientus iš savo vidaus rinkų – Šiaurės šalių, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų. Jo turtas Baltijos šalyse gerokai nusileidžia „Swedbank“, valdančiam apie 18 mlrd. dolerių, tuo tarpu „Handelsbanken“ priklauso apie 180 mln. dolerių.
„Danske Bank“ į pinigų plovimo skandalą reagavo visiškai pasitraukdama iš Baltijos šalių ir Rusijos. Tačiau „Swedbank“ ir SEB patvirtino liksiantys. Nesename interviu SEB generalinis direktorius Johanas Torgeby pabrėžė, kad bankas išlieka „labai atsidavęs“ regionui, kuris, pasak jo, yra „mūsų ilgalaikio plano dalis ir šio banko ateities strategijos dalis“.
Akcijų rinka – geras rodiklis to, kaip buvo priimtos skirtingos bankų strategijos. Nuo vasario pabaigos „Swedbank“ akcijos sumažėjo apie 20 proc., „Nordea“ nukrito apie 15 proc., o SEB prarado apie 13 proc. „Handelsbanken“ sumažėjo maždaug 7 proc.
Estijos bankų reguliatorius leido aiškiai suprasti, kad džiaugiasi matydamas „Danske“ nugarą, tačiau pabrėžė, kad nenori atsisveikinti su Švedijos bankais, atsižvelgiant į jų sisteminę svarbą regiono finansų sistemai. „Swedbank“ ir SEB, kurie neapleido Baltijos regiono nei 2009 m. ekonominės krizės, nei vėlesnio atsigavimo metu, yra du didžiausi regiono skolintojai.
Buvęs „Handelsbanken“ (aktyviai veikiančio ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir Nyderlanduose) generalinis direktorius teigia, kad prieš pradedant plėtrą svarbu išanalizuoti ilgalaikes rinkos perspektyvas ir jos stabilumą.
„Reikia atsižvelgti į cikliškumą, – pažymėjo A. Bouvinas, kuris vasario mėnesį pranešė savo pareigas perleidžiantis Carinai Akerstrom. – Tai ypač aktualu bankininkystės sektoriui.“
