Susitarimas, kurį per dvi savaites suderėjo beveik 200 valstybių, nėra toks, kokio kai kurie tikėjosi. Bet pagal jame numatytą pasaulinę viziją būtų radikaliai mažinamas anglies naudojimas, panaikinamos subsidijos iškastiniam kurui, vyriausybės būtų įpareigotos siekti ambicingiausių Paryžiaus susitarimo tikslų.
Skeptikai tvirtina, kad visas susitarimas paremtas didžiuliu statymu, jog didžiausi pasaulio teršėjai panaikins visas savo grynąsias emisijas per ateinančius kelis dešimtmečius, ir teigia, kad pastaruoju metu sparčiai auganti anglies gavyba Kinijoje, Indijoje ir Australijoje įrodo, kaip sudėtinga bus to pasiekti.
Tačiau COP26 rezultatai „aiškiai parodė įmonėms, kad šios privalo atsisakyti iškastinio kuro“, sakė Nickas Molho‘as, „Aldersgate Group“, atstovaujančios 550 mlrd. svarų sterlingų (740 mlrd. JAV dolerių) vertės bendrovėms, siekiančioms tvarumo, vykdomasis direktorius. Verslovės judės ta kryptimi neatsižvelgiant į tai, ar vyriausybės parems savo pažadus politiniais veiksmais, sakė jis.
Vis dar lieka atviras klausimas, kiek greitai pasaulinis verslas ir finansai nusigręš nuo iškastinio kuro. Sekmadienį Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad Glazgo paktas skamba kaip „mirties nuosprendis“ angliai, bet paskutinę minutę galutinė formuluotė buvo sušvelninta iki „palaipsnio anglimi varomos energijos gamybos atsisakymo“ po Indijos prieštaravimų, kuriuos palaikė JAV ir Kinija. Dėl tokių reikalavimų paliekama galimybė investuoti į kai kurias anglimi kūrenamas elektrines, ypač jei jose įrengta išmetamųjų teršalų surinkimo technologija.
Net jei ir taip, įmonės jau ruošiasi ekologiškesniam pasauliui. Šimtai pasaulinių verslovių užsibrėžė tikslus sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, įskaitant tokias naftos milžines kaip „Royal Dutch Shell Plc.“ ir „BP Plc.“. Bendrovės noriai demonstravo savo paramą Glazge, kur buvo įrengta daugybė pramonės stendų ir pasisakė tokie korporacijų elito atstovai kaip vienas iš „Microsoft Corp.“ įkūrėjų Billas Gatesas ir „BlackRock Inc.“ vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Larry‘is Finkas.
Per šešerius metus nuo Paryžiaus susitarimo pasirašymo verslo pasaulis judėjo greičiau nei valstybės politika, pažymėjo JAV prezidento specialusis pasiuntinys klimato kaitos klausimais Johnas Kerry‘is. „Įmonės ne tik lenkia vyriausybę, bet ir supranta, kad jų ateitis susijusi su stabilia rinka“, – sakė jis.
Valdybos posėdžių salėse laukia dar daug darbų. Tik 5 proc. įmonių, įtrauktų į pagrindinius Europos akcijų indeksus ir užsibrėžusių tikslą iki 2050 metų pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį, sėkmingai juda šia kryptimi, rodo „Accenture“ atliktas tyrimas. Ir būtent jos per žingsnį pirmauja. „Žaliesiems“ verslininkams iš skurdesnių šalių gresia didesnės finansavimo sąnaudos nei jų kolegoms iš turtingesnių valstybių. Daugelis Kinijos ir Indijos – dviejų didžiausių pasaulio teršėjų – įmonių dar nepateikė išsamių anglies dioksido neutralumo planų.
Didžiąją šios įtampos dalį atspindi buvusio Anglijos centrinio banko vadovo Marko Carney'aus siekis priversti finansų pramonę iki šimtmečio vidurio sumažinti savo emisijų portfelį iki nulinio lygio. Vienas reikšmingiausių COP26 pranešimų nuskambėjo pirmąją savaitę, kai Glazgo finansinis aljansas „Glasgow Financial Alliance for Net Zero“ (GFANZ) pareiškė, kad apie 130 trilijonų JAV dolerių prižiūrintys signatarai nustatys aiškius tikslus ir terminus, kaip savo investicijas padaryti ekologiškesnes.
Šią iniciatyvą kai kurie ekspertai įvertino skeptiškai. Nariai nepatikslino, kiek pinigų iš tikrųjų bus perkelta į ekologišką veiklą ir nesusitarė dėl nulinės emisijos („Net Zero“) apibrėžties. „JPMorgan Chase & Co.“, didžiausia pasaulyje iškastinio kuro finansuotoja, prisijungė vėliau ir nenurodė, kaip konkrečiai ji įgyvendins GFANZ tikslus. Į grupę taip pat nepatenka trys didžiausi pasaulio bankai, visi jie – iš Kinijos ir yra pagrindiniai angliakasybos finansavimo teikėjai.
Tačiau stiprioji tokių tarptautinių susitarimų, kaip Glazgo klimato paktas, pusė yra ta, kad vyriausybės vienijasi dėl bendro sutarimo – kad ir kokio masto jis būtų, – kuris sukuria pagrindą tolesnėms investicijoms ir politikai.
Nuo tada, kai šalys sutarė Paryžiuje pamėginti apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, beveik kiekviena pasaulio pramonės šaka išgyveno transformaciją. Kaip rodo „BloombergNEF“ duomenys, daugiau nei du trilijonai JAV dolerių investuota į žaliąją energiją ir technologijas, ir tai pagimdė naują milijardierių kartą. „Tesla Inc.“, kurios vertė dabar, sukūrus visiškai naują automobilių pramonės ekosistemą, siekia 1 trln. JAV dolerių, galėtų tapti pavyzdžiu būsimiems žaidėjams, keičiantiems žaidimo taisykles visose srityse, pradedant ekologišku plienu ir baigiant „netikra“ mėsa.
„Pirmuosius dvidešimt klimato problemos sprendimo metų būtent vyriausybės subsidijavo žaliąsias technologijas ir kūrė reguliuojamas rinkas, – sakė Nickas Mabey‘is, aplinkosaugos ekspertų grupės E3G vykdomasis direktorius. – Tada technologijos atsidūrė dėmesio centre, nustumdamos į šalį tas taisykles, o dabar vyriausybės seka technologijomis ir rinkomis.“
Vyriausybėms ir aktyvistams kyla iššūkis – išlaikyti įmones atskaitingas. Glazge vyriausybės patvirtino taisykles, kuriomis siekiama sustiprinti nacionalinių klimato kaitos įsipareigojimų kontrolę. Paraleliai, pasitelkus „Science Based Targets“ iniciatyvą, stengiamasi tą patį daryti ir įmonių kontekste, o tai gali būti dar svarbiau.
„Būtina realistiškai vertinti, kas iš tiesų įmanoma, taip pat ne mažiau svarbu, kad investuotojų teiginius apie „žaliuosius“ metodus būtų galima patikrinti“, – savo pranešime klientams rašė „Morgan Stanley“ analitikė Jessica Alsford.
Vienas iš svarbių derybų aspektų įmonėms, norinčioms pasiekti savo klimato tikslus, buvo susitarimas dėl taisyklių, kuriomis remiantis galima sukurti pasaulinę anglies dioksido kreditų rinką. Per pastaruosius kelerius metus smarkiai išaugo susidomėjimas iš įmonių, norinčių sumažinti išmetamų teršalų kiekį savo anglies dioksido balansuose, įsigyjant kompensacinius paketus.
Nors ekspertai diskutuoja dėl naujosios sistemos privalumų, anot kai kurių iš jų, ji nėra apsaugota nuo vadinamojo „žaliojo smegenų plovimo“ („greenwashing“), – susitarimas turės „žymų poveikį savanoriškų anglies dioksido rinkų pasiūlai ir paklausai“, sakė Briuselyje įsikūrusios ekspertų grupės „Bruegel“ vyresnioji mokslo darbuotoja Simone Tagliapietra. „Netikrumas šiame fronte griovė vyriausybių paskatas kurti stiprias vidaus rinkas“, – sakė ji.
Nors pagrindinė COP26 veikla rutuliojosi Mėlynojoje zonoje, kur šalių derybininkai dirbo prie pakto, Žaliojoje zonoje kitapus Klaido upės būrėsi kaip niekad gausios verslo, finansų ir pelno nesiekiančių organizacijų atstovų grupės.
„Glazgas bus prisimenamas kaip lūžio taškas, kai visų sektorių įmonės masiškai kreipia savo dėmesį link savo dekarbonizacijos strategijų kūrimo ir įgyvendinimo, – sakė Keithas Tuffley, vienas iš „Citigroup Inc.“ pasaulinių tvarumo ir įmonių perėjimo operacijų vadovų. – Tai dar vienas didelis žingsnis į priekį siekiant nulinio emisijų lygio pasaulyje.“
