Prekybos centrų pardavimo transakcijų analizė rodo, kad Jungtinė Karalystė (JK) patyrė didžiausią kainų augimą beveik visose dešimtyje pagrindinių produktų kategorijų, palyginti su vidutinėmis kainomis Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Nyderlanduose. Pasak duomenų teikėjo „Circana“, per metus iki kovo mėnesio JK labiausiai pabrango pienas ir sūris. Naminių gyvūnų ėdalas, skalbimo priemonės, kūdikių mišinukai ir sauskelnės taip pat brango sparčiau nei Europoje.
Didžioji Britanija taip pat smarkiai lenkia Europą pagal vieneto kainą. Pavyzdžiui, JK pirkėjai už skalbimo priemonės pakuotę moka 5,06 euro, o Ispanijoje – 2,68 euro.
Analizė šliūkštelėjo alyvos į ugnį diskusijose dėl sparčiai kylančių maisto kainų, britams piktinantis didžiausiu kainų šuoliu nuo 1977 m. Šiuo metu Anglijos bankui didžiausią susirūpinimą dėl infliacijos kelia ne energetika, bet maisto produktai. Ministras pirmininkas Rishis Sunakas paskelbė maisto tiekimo grandinių sąžiningumo peržiūrą, o šalies antimonopolinė institucija tiria maisto produktų kainas.
„Žmonės apimti nevilties, – sakė Škotijos kovos su skurdu labdaros organizacijos ,The Larder‘ direktorė Angela Moohan. – Anksčiau jiems tekdavo rinktis tarp šildymo ir maisto. Dabar jie nebegali sau leisti nei vieno, nei kito.“
Silpna tiekimo grandinė
Didžioji Britanija yra grynoji maisto importuotoja, o tai reiškia, kad ji ypač pažeidžiama dėl sumažėjusios pasiūlos. Išstojimas iš Europos Sąjungos taip pat nepadėjo. Londono ekonomikos mokyklos Ekonominės veiklos centro tyrimas atskleidė, kad per dvejus metus, kurie pasibaigė 2021 m. pabaigoje, dėl „Brexit“ JK vartotojų sąskaitos už maistą išaugo 5,8 mlrd. svarų sterlingų.
„Reikia sutelkti visą dėmesį į neatidėliotinas problemas ir infliaciją skatinančius veiksnius, – teigė Maisto ir gėrimų federacijos direktorė Karen Betts. – Veiksmai, kuriais būtų siekiama panaikinti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, supaprastinti esamą ir būsimą reguliavimą bei postbreksitinius ženklinimo pokyčius, padėtų sumažinti kainas.“
Kainų skirtumai gali paskatinti viso žemyno politikos formuotojus bandyti riboti tolesnį brangimą. Prancūzijoje maisto gamintojai šią savaitę sutiko atnaujinti derybas dėl kainų su prekybos centrais, paklusdami vyriausybės reikalavimams padėti sumažinti infliacijos spaudimą vartotojams.
Prekybos centrai ir tiekėjai jau kelis mėnesius nesutaria dėl kainų. Maisto pardavėjai jaučiasi nukentėję skaudžiau už didžiuosius gamintojus, kurių dviženklės pelno maržos istoriškai buvo nepalyginamai kuklesnės už mažmenininkų. Pavyzdžiui, „Unilever Plc“ veiklos marža siekia maždaug 16 proc., nors kompanija skundžiasi, kad rekordinis kainų augimas vis dar nekompensavo išaugusių jos pačios sąnaudų. Palyginimui, didžiausio JK maisto prekių parduotuvių tinklo „Tesco Plc“ veiklos marža pastarąjį pusmetį buvo apie 4 proc.
Dvejus metus tęsiantis infliacijos krizei atsiveria įtrūkiai, kurie yra „per dideli, kad juos užlopytų maisto bankai ir labdaros organizacijos“, teigė leiboristė parlamentarė Siobhain McDonagh. Ji sakė, kad kitą savaitę laukiamas infliacijos sumažėjimas bus „menka paguoda vartotojams, kurie pagrįstai svarsto, ar visos šios išlaidos nebus vėl užkrautos jiems.“
Vis dėlto JK maisto produktai tebėra įperkamesni nei daugelyje kitų šalių, pažymėjo Londono imperatoriškojo koledžo maisto rinkodaros profesorius emeritas Davidas Hughesas.
„Kai infliacija aukšta, visada ieškoma, kas kaltas – ar gamintojai, ar mažmenininkai, – sakė jis. – Tačiau tikroji kaltininkė yra rinka.“
