Japonijos ir Pietų Korėjos vyriausybės atsisako antibranduolinės politikos, o Kinija ir Indija ruošiasi pastatyti daugiau reaktorių, kad ateityje išvengtų tiekimo trūkumo ir sumažintų emisijas. Netgi besivystančios šalys visoje Pietryčių Azijoje staiga susidomėjo atominėmis technologijomis.
Branduolinė energija vėl pradedama naudoti po to, kai gamtinių dujų ir anglies – dviejų iškastinio kuro rūšių, naudojamų didžiajai Azijos energijos daliai generuoti – kainos šiemet pasiekė rekordus, Rusijos invazijai į Ukrainą supurčius pasaulines rinkas. Pasauliui traukiantis nuo pagrindinės kuro eksportuotojos Rusijos, pasiūla dar ilgai išliks nepakankama, o kainos – aukštos.
Dėl šių priežasčių švari ir patikima branduolinė energija tampa itin patraukli komunalinėms įmonėms ir politikos formuotojams, siekiantiems pažaboti infliaciją, pasiekti žaliuosius tikslus ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio energijos tiekėjų.
