Vakarų sąjungininkės, vieningai siekdamos užkirsti kelią karui, surengė svarbias derybas, skirtas sumažinti įtampą su Rusija, perspėjant, kad šalis, bet kokio įsiveržimo atveju, gali sulaukti plataus masto sankcijų. Derybų metu buvo aptartos tokios priemonės, kaip eksporto kontrolė, Rusijos galimybių naudotis technologijomis apribojimas ir net jos pašalinimas iš pasaulinės finansinių mokėjimų sistemos.
Nors pagrindinės Europos Sąjungos Vakarų Europos narės lieka iš esmės įsipareigojusios imtis ryžtingų atsakomųjų veiksmų, kai kurios iš jų išsakė JAV savo susirūpinimą dėl galimos sankcijų žalos jų pačių ekonomikoms, sakė šaltiniai.
Grupė vis dar darbuojasi prie ekonominių bei teisinių vertinimų, susijusių su galimomis sankcijomis, sakė šaltiniai.
Europos šalys taip pat nerimauja, kad Rusija gali imtis atsakomųjų veiksmų, galimai net nutraukti itin svarbų dujų tiekimą žemynui, kuris jau ir taip susiduria su rekordiškai aukštomis energijos kainomis. Didžiajai daliai ES atsakomųjų priemonių taip pat turi vieningai pritarti visos 27 narės-valstybės, grupė šalių su apskritai skirtingais požiūriais į Rusiją.
Jungtinės Valstijos konsultuojasi su Europos valstybėmis, įskaitant „NATO Quint“, neformalią sprendimų priėmimo grupę, kurią sudaro penkios Vakarų valstybės: JAV ir Didysis ketvertas (Prancūzija, Vokietija, Italija ir Jungtinė Karalystė). JAV konsultuojasi ir su Rytų Europos valstybėmis.
Europos Sąjunga yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė, 2020 metų pradžioje jai teko apie 37 proc. bendros šalies prekybos su pasauliu, rodo Europos Komisijos (EK) duomenys. Be to, iš Rusijos buvo importuojama apie 25 proc. bloko naftos. Paversti deramai sukoordinuotus žodžius bendru susitarimu dėl kai kurių konkrečių svarstomų priemonių gali būti nelengva, sakė šaltiniai. Iškilę skirtumai pabrėžia iššūkį, su kuriuo susiduria Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės, mėgindamos daryti spaudimą prezidentui Vladimirui Putinui, kad šis atšauktų savo kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienos.
Šalys aptarė įvairius variantus, įskaitant Rusijos išstūmimą iš „Swift“, tarptautinių mokėjimų sistemos, Rusijos bankų galimybių konvertuoti valiutas apribojimą ir eksporto kontrolės įvedimą pažangiosioms technologijoms, naudojamoms aviacijoje, puslaidininkiams ir kitiems komponentams, taip pat kompiuteriams ir kitoms plataus vartojimo prekėms, jei būtų taikomi ekstremalesni scenarijai.
Apribojimai gali būti taikomi viskam – nuo orlaivių avionikos ir staklių iki išmaniųjų telefonų, žaidimų konsolių, planšečių ir televizorių, sakė kitas šaltinis, susipažinęs su diskusijomis. Pagal tam tikras atsako versijas, Rusijai gali grėsti tokia pat griežta eksporto kontrolė kaip ir Kuboje, Irane, Šiaurės Korėjoje ir Sirijoje, kurios didžiąją dalimi yra atkirstos nuo pasaulinės prekybos ir finansavimo, sakė šaltinis.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį žurnalistams sakė, kad sąjungininkai yra pasirengę išklausyti Rusijos susirūpinimą keliančius klausimus derybose. „Tuo pat metu turime būti pasiruošę tam, kad Rusija ir vėl gali panaudoti ginkluotą jėgą, pasirinkti konfrontaciją, o ne bendradarbiavimą“, – sakė jis.
Vienas buvęs pareigūnas, turintis ryšių su dabartine JAV administracija, sakė, kad susirūpinimą kelia, kokią poziciją čia užsiims Vokietija, kuri ką tik užbaigė tiesti „Nord Stream 2“ dujotiekį su Rusija. Be to, neseniai iš Vokietijos kanclerės posto atsistatydinus Angelai Merkel po šešiolikos valdymo metų, atsivėrė spraga, susijusi su Europos lyderiu, kuris galėtų tiek nukreipti ES susitarimo link, tiek tiesiogiai bendrauti su V. Putinu, sakė šaltinis. „Nord Stream 2“ dujotiekiu dujos dar nepumpuojamos, nes vis dar laukiama, kol reguliavimo tarnybos iš Berlyno ir Briuselio uždegs tam žalią šviesą. Rusijos ir JAV pareigūnai pirmadienį rengia derybas Ženevoje, be to, šią savaitę numatytas Rusijos ir NATO tarybos susitikimas, taip pat derybos Vienoje, vadovaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). V. Putinas teigia šiuo metu neplanuojantis invazijos į Ukrainą, bet kartu reikalauja, kad NATO suteiktų šaliai saugumo garantijų.
JAV pareigūnai tikisi, kad pavyks rasti bendrą kalbą tokiais klausimais, kaip ginkluotės kontrolė ir glaudesnis komunikavimas tarp jų kariuomenių, teigė su planais susipažinę šaltiniai, atsižvelgdami į tai, kad NATO garantijos, kurių siekia V. Putinas, ne variantas. Jie ketina apsvarstyti abipusius apribojimus strateginiams bombonešiams ir antžeminėms karinėms pratyboms, teigė vienas aukštesnės grandies administracijos pareigūnas.
Vis dėlto Jungtinės Valstijos per derybas susilaikys nuo tvirtų įsipareigojimų ir, prieš sudarydamos bet kokius susitarimus, planuoja diskusijas su sąjungininkais, pridūrė pareigūnas. Jos neketina derėtis dėl karių dislokavimo Rytų Europoje mažinimo, sakė pareigūnai, paneigdami „NBC News“ išplatintą informaciją.
Užsienio reikalų viceministras Sergejus Rybakovas sekmadienį Ženevoje vakarieniavo su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman ir vėliau žurnalistams sakė, kad pirminės diskusijos buvo dalykiškos, bet šalims rūpimi klausimai buvo sudėtingi. „Nebus lengva. Bet iš esmės tai buvo dalykiškas pokalbis, ir nemanau, kad rytoj mes švaistyme veltui laiką“, – sakė S. Riabkovas.
JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas sekmadienį ABC teigė nesitikintis esminio lūžio šią savaitę. Pasak Nacionalinio saugumo tarybos atstovės spaudai Saloni Sharma, Vašingtonas ir Europos sąjungininkai priėjo bendrą sutarimą „dėl būtinybės imtis didelio poveikio ir greitų atsakomųjų veiksmų“, kurie „sukeltų didelių nuostolių Rusijos ekonomikai ir finansų sistemai“, jeigu V. Putinas įsiveržtų į Ukrainą.
Žvalgybos informacija ir palydovinės nuotraukos rodo, kad šiuo metu netoli Ukrainos yra per 100 000 Rusijos karių. Rusija taip pat išplėtojo pajėgumus dislokuoti daugiau dalinių per trumpą laiką – nuo vienos iki dviejų savaičių, teigiama kariniame vertinime, su kuriuo susipažino naujienų agentūra „Bloomberg“. Rusija nerodo jokių deeskalacijos ženklų, teigė pareigūnai, ir dar uoliau stengiasi nukreipti dezinformaciją prieš Ukrainą.
Pasak vieno iš šaltinio, atskirame kariniame vertinime nurodoma, kad labiau tikėtina, jog Rusija įžengtų į Donbaso regioną Rytų Ukrainoje iki pavasario šiaurės pusrutulyje, nei rengtų didelio masto invaziją iš kelių vietų.
Ukrainos ir Rusijos konfliktas tęsiasi nuo 2014 metų, kai V. Putinas sureagavo į ukrainiečių revoliuciją, per kurią buvo nuverstas promaskvietiškas prezidentas, užgrobdamas Krymą. Be to, Rusija rėmė separatistus Rytų Ukrainoje, siųsdama karių ir ginklų, taip padėdama kurstyti konfliktą, per kurį žuvo daugiau kaip 14 000 žmonių.
