Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos taryba ima laikytis nuomonės, esą branduolinei energetikai klimato apsaugos sferoje tenka esminis vaidmuo. „Nature Conservancy“, labdaros aplinkosaugos organizacija, ilgą laiką tylėjusi branduolinės energetikos tema, dabar ragina plėsti pajėgumus, - tiek, kad jų pakaktų užtikrinti trečdalio pasaulio energijos tiekimą iki 2050 metų (dabar šis rodiklis sudaro kiek daugiau nei dešimtadalį). Labiausiai stebina faktas, jog Suinteresuotų mokslininkų sąjunga (UCS) – jau kelis dešimtmečius pirmaujanti branduolinio saugumo reguliuotoja – dabar skatina vengti pirma laiko uždaryti egzistuojančias jėgaines.
Branduolinė energija sudaro beveik 60 proc. aplinkos neteršiančios energijos Jungtinėse Valstijose, o kai jėgainės bus uždarytos, siekiant užpildyti tuštumą didžiąja dalimi bus pereita prie iškastinio kuro. Daugiau nei trečdalį šalies jėgainių, sudarančių 22 proc. bendrų branduolinių pajėgumų, numatyta uždaryti arba esama rizikos, jog per artimiausius penkerius ar dešimt metų jos bus uždarytos, teigiama naujame UCS tyrime. Dėl to išsiskiriantis anglies dvideginio kiekis iki 2035 metų gali padidėti 4-6 procentais.
Branduolinė energija yra brangi, ir spaudimą šiam sektoriui daro rinkos jėgos – ypač mažėjanti saulės ir vėjo energijos kaina. Tad kodėl tuomet neleidus jai prarasti rinkos dalį, atvėrus kelią saugesniam, švaresniam kurui? Nes vėjo bei saulės energija iškart negalės užpildyti atsivėrusios spragos. Jos vis dar sudaro mažiau nei 8 proc. energijos, pagaminamos Jungtinėse Valstijose (branduolinė energija - 20 proc.). Svarbiausia, kad jų augimas išstumtų anglį ir gamtines dujas, ne branduolinę energiją.
Iš esmės, anglies dioksido mokestis yra geriausias sprendimas siekiant išlaikyti branduolinės energetikos konkurencingumą. Tačiau kaip dar kartą pademonstravo Vašingtono valstijos rinkėjai, mokesčiai degalams vis dar išlieka itin nepopuliarūs. (Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai taip pat tuo įsitikino.) Vis dėlto kai kurios valstijos, tokios kaip Ilinojaus, Niujorko ir Naujojo Džersio, tam renkasi kitas priemones – iškeldamos tokį pranašumą kaip nulinį išmetamų teršalų kiekio lygį, arba peržiūrėdamos savo energetikos portfelio standartus, siekdamos neleisti jėgainėms nuo branduolinio kuro pereiti prie iškastinio kuro.
Jeigu tokių priemonių imtųsi pakankamai nemažai valstybių, senosios jėgainės galėtų būti palaikomos tol, kol būtų parengtos eksploatuoti naujos kartos branduolinės jėgainės. Tokių jėgainių statybai gali taip pat prireikti subsidijų – pavyzdžiui, investiciniais mokesčių kreditais. Šiuos ir kitus variantus būtina apsvarstyti dabar, kai pasaulis palaipsniui suvokia branduolinės energetikos vaidmenį siekiant išvengti klimato katastrofos.
