Austrija sunerimusi dėl žiemos slidinėjimo uždarymo kainos, kurią ji vertina 2 milijardais eurų, tuo tarpu dalis Šveicarijos kurortų jau atidaryti. Kai kurie regionų gubernatoriai iš Šiaurės Italijos yra nusiteikę pasekti jų pavyzdžiu.
Nepaisant šio specifinio prašymo, vyriausybės iš tikrųjų turėtų laikyti kurortus uždarytus ir kompensuoti restoranų ir viešbučių savininkams patirtus nuostolius. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra teisūs, reikalaudami žiemos sportų sustabdymo visoje Europoje mažiausiai iki sausio mėnesio. Šveicarai, žinoma, nėra ES nariai, todėl gali daryti, kas patinka.
Priežastis, kodėl slidinėjimo sezono atidaryti dar nereikėtų – akivaizdi. Šalys mėgina suvaldyti antrąją pandemijos bangą, nes įvedus papildomas karantino priemones naujų atvejų skaičius pagaliau mažėja. Nustatyta, kad net keletas vakcinų veiksmingai apsaugos nuo viruso, tačiau jos nebus plačiai paplitusios mažiausiai iki pavasario. Tuo tarpu nuo Prancūzijos iki Italijos daugelis ligoninių prieš pat žiemos pradžią išlieka perpildytos – prasidėjus gripo sezonui joms tradiciškai kyla didžiausias spaudimas.
Pats slidinėjimas nėra ypač didelė potenciali „Covid“ sklaidos priemonė. Trasose nesunku priversti laikytis socialinio atsiribojimo. Bėda kyla tada, kai stovima eilėje prie keltuvų ar einama į restoraną ko nors užkąsti. Buvo nustatyta, kad keli slidinėjimo kurortai prisidėjo prie viruso išplitimo visoje Europoje per pirmąją pandemijos bangą. Vienas Austrijos kaimas, Išglas netoli Sankt Antono, buvo susijęs su 45 šalių atvejais, nes iš vakarėlių sugrįžę slidininkai parsivežė virusą namo.
Kurortų atidarymas būtų puiku, jei Europa būtų įrodžiusi, kad sugeba užgniaužti viruso cirkuliaciją atlikdama išsamius tyrimus ir atsekdama su užsikrėtusiais bendravusius žmones. Akivaizdu, kaip ji to negeba. Daugelyje šalių vasarą buvo atleistos vadžios, vėl atsidarė restoranai, barai ir netgi naktiniai klubai. Visa tai prisidėjo prie rudeninio infekcijų šuolio. Kodėl trečioji banga – mums belaukiant vakcinų – turėtų būti kitokia?
Žinoma, toks sprendimas turės savo kainą. Kelionės ir turizmas 2018 m. sudarė 3,9 proc. viso ES vidaus produkto ir 5,1 proc. visos darbo jėgos, ir dar daugiau nei dvigubai tiek, kai buvo atsižvelgta į kryžminę sąveiką su kitais ekonomikos sektoriais. Žiemos turizmas yra tik dalis bendros sumos, tačiau jis sutelktas į ribotą bendruomenių skaičių, įskaitant kelias atokesnes vietoves. Šie miesteliai smarkiai nukentės, jei slidinėjimo sezonas bus atidėtas arba atšauktas.
Vis dėlto vyriausybėms neturėtų būti sudėtinga identifikuoti šiuos regionus ir jiems skirti kompensacijas, kaip tai daroma kitiems sektoriams, kuriems kyla pavojus skleisti virusą – barams, kino teatrams ir prekybos centrams. Kaip jau minėjau anksčiau, pagaliau sukūrus veiksmingas vakcinas, politikai gali ramiau žiūrėti į dabartinius karantinus, nes visi jau matome šviesą tunelio gale. Šios išlaidos bus laikinos.
ES valstybės narės yra individualiai atsakingos už tai, kaip valdyti šiuos apribojimus. Tačiau būtų prasminga, kad blokas jų sprendimus koordinuotų ir viena šalis negalėtų pasinaudoti kitomis. Papildoma rizika ta, kad slidinėjimo entuziastai sulėktų į bet kurią vietovę, kuri liktų atidaryta, ir paskui vėl paskleistų virusą visoje Europoje. Tai būtų dvigubai nesąžininga atžvilgiu tų, kurie savo šlaitus laiko uždarytus.
Slidinėjimo mėgėjams teks susitaikyti tu tuo, kad šį sezoną jie praleis. Tačiau baigiantis 2021 m. jie greičiausiai vėl galės sugrįžti į numylėtas trasas.
