aA
Euro zonos regionas ėmėsi kelių priemonių, siekdamas centralizuoti bankininkystės reguliavimą ir priežiūrą, tačiau iki šiol yra mažai ženklų, rodančių, kad kreditoriai domisi galimybe jungtis už nacionalinių sienų ribų.
Eurai
Eurai
© AFP/ Scanpix

Du pastaruoju metu sudaryti sandoriai – vienas pasiūlytas Ispanijoje, kitas įgyvendintas Italijoje – rodo, kad ir kokie geri būtų ketinimai, Europos „bankų sąjungos“ projektas išlieka neužbaigtas.

Europos centrinis bankas (ECB), atsakingas už pinigų politikos priežiūrą euro zonoje, kol kas tenkinsis vietiniais susijungimais, nes ir jie gali padėti sumažinti pajėgumų perteklių perpildytoje pramonėje. Bet politikai bei reguliuotojai privalo padvigubinti pastangas norėdami suderinti taisykles valiutos sąjungoje, tam, kad bankininkai turėtų daugiau paskatų dairytis į užsienio rinkas.

Euro zonai būtini aktyvesni tarpvalstybiniai susijungimai, ne tik kaip dar vienas vienybės įrodymas, bet ir kaip esminis žingsnis siekiant sustiprinti finansinį stabilumą.

Vis dėlto vietiniai susijungimai vis dar optimaliausias variantas. Prieš dvi savaites bankai „CaixaBank SA“ ir „Bankia SA“ pranešė svarstantys galimybę įgyvendinti susiliejimo sandorį mainantis akcijomis, kurį įgyvendinus susiformuotų didžiausias Ispanijoje vietos bankas. Ši žinia paskelbta praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai „Intesa Sanpaolo SpA“ perėmė konkurentę „Ubi Banca SpA“ ir pagal aktyvų apimtis tapo didžiausia kreditore Italijoje.

Nėra abejonių, jog, ypač krizės laikotarpiu, aiškiausi susijungimai yra tie, kurie netoli namų. Pagrindinė bankų jungimosi priežastis yra ta, kad sumažinus išlaidas ir perteklinius skyrius, galima nemažai sutaupyti. Tačiau tarpvalstybiniai susijungimai siūlo puikių galimybių diversifikuoti pajamas. Laikotarpiu, kai visą Europą drebina recesija, tai galbūt nėra taip akivaizdu, bet tokie sandoriai ypač gelbsti, kai ekonominis sukrėtimas smogia vienai rinkai daugiau nei kitoms.

ECB neteikia pirmenybės nei vietos, nei tarpvalstybiniams susiliejimams. Susijungimas nacionaliniu mastu gali padėti padidinti šalies finansinį stabilumą, kai toks sandoris pagerina pelningumą ar kai stipresnis bankas susijungia su silpnesniu konkurentu. Teoriniu požiūriu, leidimas silpniems bankams tvarkingai pasitraukti iš rinkos galėtų sumažinti ir sisteminį pažeidžiamumą, bet Europa vis dar niekaip nesugeba leisti kreditoriams žlugti. Susijungimas dažnai esti vienintelė realistinė alternatyva.

Tačiau transnacionaliniai sandoriai siūlo papildomą naudą priežiūros institucijoms. Pirmiausia, jie gali atlaisvinti pavojingus ryšius tarp banko ir jo buveinės valstybės. Tai reiškia, kad kai šaliai nutinka bėda, kreditorius mažiau nukenčia, o kai banko būklė suprastėja, jo sunkumai pasiskirsto po skirtingas ekonomikas. Ši sklaida gali būti ypač naudinga euro zonoje, nes bendra valiuta ir pinigų politika reiškia, kad atskiros vyriausybės turi mažiau instrumentų atremti atskiras krizes.

ECB nesidrovi pabrėžti tarpvalstybinių susijungimų privalumų, ir vis dėlto ši rinka kol kas silpna. Bankai baiminasi, kad didesnį našumą bus sunku įgyvendinti, atsižvelgus į veiklos sunkumus skirtingose šalyse, susijusius su kalbos bei kultūrų barjerais. Nacionalinės priežiūros institucijos galbūt irgi teiks pirmenybę apsiribojimui savo vietinėmis rinkomis, idant jiems nereikėtų rūpintis užsienio padalinių gelbėjimu. Dauguma politikų nemėgsta, kai vietos banką perima užsienio bankas, nes bijo prarasti įtaką pagrindiniam ekonomikos svertui.

Šių metų liepą ECB inicijavo viešąsias konsultacijas, siekdamas apsispręsti dėl savo požiūrio į susiliejimus, Jis tikisi nuraminti kreditorius dėl priežiūros institucijų keliamų reikalavimų naujam kapitalui, kuris, bankų nuomone, yra pernelyg didelis ir neapibrėžtas ir kuris dėl to yra svarbi kliūtis organizuojant tarpvalstybinius susijungimus.

Politikai taip pat turi prisidėti, – pavyzdžiui, aktyviau stengdamiesi sukurti bendrą indėlių garantijų sistemą visoje valiutos sąjungoje. Tokia sistema nuramintų nacionalines priežiūros institucijas, jog egzistuoja platesnio masto Europos apsaugos tinklas, tuo atveju, jeigu kuris nors bankas patektų į rimtą bėdą. Olafas Scholzas, Vokietijos finansų ministras, iškėlė šį klausimą savo straipsnyje, kurį 2019 metais publikavo „The Financial Times“ (FT), bet, kaip ir nebe pagrindo būgštavau, nuo to laiko pasiekta labai nedidelė pažanga.

Pandemija paskatino Europos lyderius sulaužyti tabu. Kaip pavyzdį, imkime bendro atsigavimo fondo, palaikančio krizės ištiktas šalis, sukūrimą. Europos kreditoriai galėtų mąstyti panašia dvasia.

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Privačių lėktuvų rinka bunda iš miegų – gamintojai nespėja vykdyti užsakymų (15)

Kennas Ricci, „Flexjet“ vadovas ir privačių lėktuvų verslo veteranas, prisipažįsta, kad jam...

Dabar jau aišku: Jungtinė Karalystė dėl COVID-19 padarė lemtingą klaidą

Boriso Johnsono vadovaujama Jungtinės Karalystės vyriausybė ankstyvajame koronaviruso...

Perspėja dėl piktybiško Kremliaus plano: tai jau nebe geopolitiniai žaidimėliai, Europa stumiama į pavojingą situaciją (527)

Žiema dar net neatėjo, o Europoje jau gilėja dujų rinkos krizė – auga paklausa, o pasiūla tik...

Kova tarp ES ir maištaujančių jos narių jau peraugo į didelio masto konfliktą: pirštinė mesta (145)

Kova tarp Europos Sąjungos ir jos narių Lenkijos ir Vengrijos dėl teisės viršenybės peraugo į...

JK įmonės didina atlyginimus ir vis tiek neranda darbuotojų (91)

Remiantis apklausa, atskleidžiančia, kad darbo jėgos trūkumas vis aštrėja, aštuonios iš...

Top naujienos

Ekspertai apie „bandomąjį projektą“ Vokietijos mieste: tai tik pradžia, būkit pasiruošę (118)

Žinia, jog Vokietijos katalikybės sostine laikomame Kelne nuo šiol aidės muedzino šauksmas,...

Po lietuviškomis etiketėmis – baltarusiškas alus: tokių prekių pirkimą vadina karo finansavimu mūsų lėšomis (108)

Socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė piktintis tuo, kad parduotuvių lentynose parduodamas...

Savaitę užbaigsime rudeniška dargana: saulės nesitikėkite

Šiandien išliksime šiauriau Lietuvos slenkančio ciklono įtakoje. Vyraus debesuotas su...

Vaidas Mikaitis | D+

Europos šalis, kurią prisijungti atsisakė net SSRS: dabar ji mėgstama dėl pigaus alkoholio ir sekso (8)

Lietuvai įstojus į ES, ilgą laiką buvo akcentuojama, kad štai mes, periodiškai apsikeisdami su...

Su siaubu prisimena slaptas orgijas prie Vilniaus: jis man vis kartojo „ateisi išpažinties pas kunigėlį“ (63)

Iš vieno Aukštaitijos kaimo į Vilnių su draugu atvykęs penkiolikmetis jaunuolis tikėjosi, kad...

Julija Leimonė | D+

Kauno elito šėlionės „Metropolyje“ perspjautų ir šias dienas: nesibaigiantys baliai su pusnuogėmis šokėjomis – tik viena iš detalių

1899-ieji, Kaunas . Tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų bręsta įtampa, vėliau išvirsianti į...

Lietuvoje skursta kas penktas: palygino, kiek gauna 20 tūkst. turtingiausių ir didžioji dauguma (586)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie...

ES kova su narkotikų platintojais: kai kurios nusikaltėlių veikimo schemos darosi vis aiškesnės (52)

Nei pandemija, nei buvusios krizės ne tik nesutrukdė organizuoto nusikalstamo grupuotėms vykdyti...

„Šok su žvaigžde“ eteryje – dramatiška kova dėl išlikimo ir netikėtumas: aikštelę paliko pirmoji pora (62)

Šeštadienio vakarą su žiūrovais vėl sveikinosi pasaulį ir Lietuvą užbūręs projektas „...

Aprašė ypatingą naktį motelyje: išvesk mane iš doros kelio (18)

Noriu vesti tave iš proto. Vilkėti raudoną suknelę ir tapti deginančia lava, naikinančia visas...