aA
Euro zonos regionas ėmėsi kelių priemonių, siekdamas centralizuoti bankininkystės reguliavimą ir priežiūrą, tačiau iki šiol yra mažai ženklų, rodančių, kad kreditoriai domisi galimybe jungtis už nacionalinių sienų ribų.
Eurai
Eurai
© AFP/ Scanpix

Du pastaruoju metu sudaryti sandoriai – vienas pasiūlytas Ispanijoje, kitas įgyvendintas Italijoje – rodo, kad ir kokie geri būtų ketinimai, Europos „bankų sąjungos“ projektas išlieka neužbaigtas.

Europos centrinis bankas (ECB), atsakingas už pinigų politikos priežiūrą euro zonoje, kol kas tenkinsis vietiniais susijungimais, nes ir jie gali padėti sumažinti pajėgumų perteklių perpildytoje pramonėje. Bet politikai bei reguliuotojai privalo padvigubinti pastangas norėdami suderinti taisykles valiutos sąjungoje, tam, kad bankininkai turėtų daugiau paskatų dairytis į užsienio rinkas.

Euro zonai būtini aktyvesni tarpvalstybiniai susijungimai, ne tik kaip dar vienas vienybės įrodymas, bet ir kaip esminis žingsnis siekiant sustiprinti finansinį stabilumą.

Vis dėlto vietiniai susijungimai vis dar optimaliausias variantas. Prieš dvi savaites bankai „CaixaBank SA“ ir „Bankia SA“ pranešė svarstantys galimybę įgyvendinti susiliejimo sandorį mainantis akcijomis, kurį įgyvendinus susiformuotų didžiausias Ispanijoje vietos bankas. Ši žinia paskelbta praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai „Intesa Sanpaolo SpA“ perėmė konkurentę „Ubi Banca SpA“ ir pagal aktyvų apimtis tapo didžiausia kreditore Italijoje.

Nėra abejonių, jog, ypač krizės laikotarpiu, aiškiausi susijungimai yra tie, kurie netoli namų. Pagrindinė bankų jungimosi priežastis yra ta, kad sumažinus išlaidas ir perteklinius skyrius, galima nemažai sutaupyti. Tačiau tarpvalstybiniai susijungimai siūlo puikių galimybių diversifikuoti pajamas. Laikotarpiu, kai visą Europą drebina recesija, tai galbūt nėra taip akivaizdu, bet tokie sandoriai ypač gelbsti, kai ekonominis sukrėtimas smogia vienai rinkai daugiau nei kitoms.

ECB neteikia pirmenybės nei vietos, nei tarpvalstybiniams susiliejimams. Susijungimas nacionaliniu mastu gali padėti padidinti šalies finansinį stabilumą, kai toks sandoris pagerina pelningumą ar kai stipresnis bankas susijungia su silpnesniu konkurentu. Teoriniu požiūriu, leidimas silpniems bankams tvarkingai pasitraukti iš rinkos galėtų sumažinti ir sisteminį pažeidžiamumą, bet Europa vis dar niekaip nesugeba leisti kreditoriams žlugti. Susijungimas dažnai esti vienintelė realistinė alternatyva.

Tačiau transnacionaliniai sandoriai siūlo papildomą naudą priežiūros institucijoms. Pirmiausia, jie gali atlaisvinti pavojingus ryšius tarp banko ir jo buveinės valstybės. Tai reiškia, kad kai šaliai nutinka bėda, kreditorius mažiau nukenčia, o kai banko būklė suprastėja, jo sunkumai pasiskirsto po skirtingas ekonomikas. Ši sklaida gali būti ypač naudinga euro zonoje, nes bendra valiuta ir pinigų politika reiškia, kad atskiros vyriausybės turi mažiau instrumentų atremti atskiras krizes.

ECB nesidrovi pabrėžti tarpvalstybinių susijungimų privalumų, ir vis dėlto ši rinka kol kas silpna. Bankai baiminasi, kad didesnį našumą bus sunku įgyvendinti, atsižvelgus į veiklos sunkumus skirtingose šalyse, susijusius su kalbos bei kultūrų barjerais. Nacionalinės priežiūros institucijos galbūt irgi teiks pirmenybę apsiribojimui savo vietinėmis rinkomis, idant jiems nereikėtų rūpintis užsienio padalinių gelbėjimu. Dauguma politikų nemėgsta, kai vietos banką perima užsienio bankas, nes bijo prarasti įtaką pagrindiniam ekonomikos svertui.

Šių metų liepą ECB inicijavo viešąsias konsultacijas, siekdamas apsispręsti dėl savo požiūrio į susiliejimus, Jis tikisi nuraminti kreditorius dėl priežiūros institucijų keliamų reikalavimų naujam kapitalui, kuris, bankų nuomone, yra pernelyg didelis ir neapibrėžtas ir kuris dėl to yra svarbi kliūtis organizuojant tarpvalstybinius susijungimus.

Politikai taip pat turi prisidėti, – pavyzdžiui, aktyviau stengdamiesi sukurti bendrą indėlių garantijų sistemą visoje valiutos sąjungoje. Tokia sistema nuramintų nacionalines priežiūros institucijas, jog egzistuoja platesnio masto Europos apsaugos tinklas, tuo atveju, jeigu kuris nors bankas patektų į rimtą bėdą. Olafas Scholzas, Vokietijos finansų ministras, iškėlė šį klausimą savo straipsnyje, kurį 2019 metais publikavo „The Financial Times“ (FT), bet, kaip ir nebe pagrindo būgštavau, nuo to laiko pasiekta labai nedidelė pažanga.

Pandemija paskatino Europos lyderius sulaužyti tabu. Kaip pavyzdį, imkime bendro atsigavimo fondo, palaikančio krizės ištiktas šalis, sukūrimą. Europos kreditoriai galėtų mąstyti panašia dvasia.

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Koronaviruso stipriausiai siaubiama Europos šalis imasi dar griežtesnių priemonių: gali būti per vėlu simptomų nejaučiančių žmonių nebetestuoja (81)

Niekur kitur Europoje taip nėra pastebimi šiurpūs koronaviruso padariniai, kaip Briuselyje –...

„Bloomberg“: Erdogano raginimai skaldo musulmonų pasaulį (5)

Emmanueliui Macronui gresia gilėjančios nesantaikos su musulmonų šalimis perspektyva, po to, kai...

Šioje kovoje – ne tik verslo gigantai: keistis priversti ir smulkieji (1)

Vykstant sunkiausiai ekonominei krizei per pastarąjį šimtmetį, smulkiojo verslo laukia sunkus...

„Bloomberg“ apžvalgininkas įvardijo tikrąją laimėtoją nuotolinio darbo ekonomikoje (8)

COVID-19 eroje Pietų Korėja užima savotišką „aukso viduriuką“. Kaimyninė Kinija ,...

Negriežta Švedijos COVID politika nežada nieko gera pramonės sektoriui (48)

Švedijos strategiją kovoje su COVID-19 palaiko ribojamųjų karantino priemonių priešininkai,...

Top naujienos

Paskelbus rekordinį užsikrėtimų skaičių prabilo Skvernelis: ant stalo gula pasiūlymai griežtinti karantiną (775)

Premjeras Saulius Skvernelis šeštadienį savo Feisbuko paskyroje įvertino koronaviruso plitimą...

JAV renkasi: kaip Trumpui pavyko užvaldyti ir pakeisti Respublikonų partiją ir ar pavyks pakartoti 2016 magiją? (40)

17 kandidatų dalijasi viena scena ir bando suspėti įsiterpti, kažką pasakyti ir kaip nors...

Renginį vesti turėjusiam Rolandui Mackevičiui teko skubiai izoliuotis, eteryje jį netikėtai pakeitė Jonas Nainys papildyta (49)

Penktadienį (spalio 30 d.) vykusioje „Red Bull SoundClash“ muzikos dvikovoje, kurioje kovėsi...

Koronaviruso stipriausiai siaubiama Europos šalis imasi dar griežtesnių priemonių: gali būti per vėlu simptomų nejaučiančių žmonių nebetestuoja (81)

Niekur kitur Europoje taip nėra pastebimi šiurpūs koronaviruso padariniai, kaip Briuselyje –...

Mirė ilgametis Lietuvos rinktinės futbolininkas Marius Žaliūkas (21)

Šeštadienį Lietuvos futbolo bendruomenę sukrėtė netikėta žinia. Anapilin išėjo ilgametis...

Pirmąkart Seimo nariu išrinkto Valinsko palinkėjimas „suolo draugams“: svarbiausia rasti du svarbius taškus (128)

Į Seimą išrinktas konservatorius Arūnas Valinskas jaunesnysis Seime – ne naujokas, jau...

Lietuviai kapų priežiūrai išleidžia vis daugiau: populiarėja 3D antkapiai, paminklus renkasi ir sau (79)

Paprastai gyventojai renkasi kapų sprendimus, kurie nereikalauja didelės priežiūros, arba...

Santaros klinikose užpildyti visi COVID-19 pacientams gydyti skirti skyriai (148)

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose užpildyti visi COVID-19 pacientams gydyti...

Kodėl kūne atsiranda vėžys? Gydytojas Morozovas viską paaiškino labai paprastai (104)

Vienas mano mylimas kolega onkogenetikas, perfrazavo Orvelo knygą (kurios neskaitė vienas Seimo...

„Bix“ narys Skirmantas Gibavičius anapilin išlydėtas su muzika, prie kapo duobės – jautrus kolegos Samo gestas (11)

Pirmadienį roko gerbėjus pasiekė liūdna žinia – mirė grupės „ Bix “ bosistas...

|Maža didelių žinių kaina