Siekdama padėti orientuotis finansų sektoriui, „Science Based Targets“ iniciatyva (SBTi), kuria sertifikuojama įmonių klimato politika ir kuria remiantis spalį buvo pristatytas „Net Zero“ standartas įmonėms, trečiadienį paskelbė ataskaitą, kuri, tikimasi, pasitarnaus kaip pagrindas sutarimui pasiekti. Anot SBTi, dokumentas turėtų būti vertinamas kaip „pirmasis žingsnis“ kuriant mokslu pagrįstą „net zero“ standartą finansinėms institucijoms.
Šis darbas, kaip viena iš Marko Carney'io pirmininkaujamo finansinio aljanso „Glasgow Financial Alliance for Net Zero“ (GFANZ) iniciatyvų, yra svarbus, nes didžiausi pasaulio bankai ir fondų valdytojai yra įsipareigoję užtikrinti nulinį išmetamo CO2 kiekį iki 2050 metų.
„Nuoseklių principų, apibrėžčių, rodiklių ir efektyvių strategijų, skirtų tikslams pasiekti, trūkumas riboja finansinių institucijų galimybes remti emisijų mažinimą realiojoje ekonomikoje, kuris yra būtinas tam, kad atšilimas būtų stabilizuotas ir neviršytų 1,5 laipsnio, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu“ – teigė SBTi.
„Kadangi nėra nuoseklaus „grynojo nulio“ apibrėžimo, finansų įstaigos gali tvirtinti, esą jos daro daugiau nei iš tiesų daro, ir neįmanoma patikrinti bet kokių tvirtinimų“, – sakė Cynthia Cummis, SBTi techninė direktorė ir viena iš šios iniciatyvos įkūrėjų. Iniciatyva, kuria siekiama užtikrinti didesnį „grynojo nulio“ įsipareigojimų skaidrumą, įgyvendinama kaip tik tuo metu, kai GFANZ, kuriam pirmininkauja M. Carney‘is, skelbiasi šiuo metu prisiėmusi įsipareigojimų, kurių vertė siekia 130 trilijonų JAV dolerių.
GFANZ, kurį Jungtinės Tautos (JT) sušaukė balandį, sudaro šešios grupės, apimančios visus finansų pramonės sektorius. Vienas iš GRANZ pirmininkų yra Michaelas R. Bloombergas, „Bloomberg L.P.“ savininkas ir įkūrėjas.
„Teikdami finansinę paramą teršiančioms verslovėms, bankai, turto valdytojai ir draudikai didžia dalimi prisideda prie pasaulinio atšilimo. Jie galėtų pasinaudoti ta pačia įtaka ir priversti įmones, kurioms skolina ir į kurias investuoja, mažinti anglies dioksido kiekį savo veikloje ir investuoti į ekologiškas technologijas.
Kitaip nei bendrovės, bankai prie klimato kaitos daugiausia prisideda ne savo veikla, o teikiamu finansavimu. Tam, kad padėtų finansų įmonėms priderinti pasaulio ekonomiką prie Paryžiaus klimato susitarimo tikslų, jie turėtų pasinaudoti „savo bendra įtaka ir atsakomybe derinant paskatas ir eliminuojant kliūtis taršai mažinti“, teigė SBTi.
SBTi ataskaita buvo parengta Glazge vykstančios 26-osios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP26) „finansų dienai“. SBTi teigė nagrinėjanti tris bendrus metodus, kaip finansų įmonės galėtų pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį: mažindamos vadinamąjį finansuojamų emisijų kiekį, atitinkantį kiekvieno sektoriaus 1,5 °C dekarbonizacijos planus; derindamos „visą finansinę veiklą su atitinkamais „net-zero“ scenarijais, kad kiekvienas atskiras aktyvas pasiektų grynojo nulio būseną“; ir sudarydamos galimybes finansinėms institucijoms „prisidėti „net-zero“ siekio taip, kad būtų užtikrintas pereinamojo laikotarpio finansavimas tiek dekarbonizacijos veiklai, tiek aiškiam perėjimui, siekiant finansuoti daugiau klimato kaitos sprendimų“.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas taip pat ragina nustatyti griežtesnius „net-zero“ apibrėžimus. Neseniai jis yra pareiškęs, kad „trūksta patikimumo ir yra pernelyg daug painiavos dėl išmetamųjų teršalų mažinimo ir grynojo nulio tikslų, nes skiriasi jų reikšmės ir rodikliai“. Dėl šios priežasties A. Guterresas sakė planuojantis įsteigti ekspertų grupę, kuri „pasiūlytų aiškius standartus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti ir išnagrinėti nevalstybinių subjektų grynojo nulio įsipareigojimus“.
