Tiek darbdaviai, tiek vadovai pripažįsta, kad darbas iš namų per pandemiją teigiamai atsiliepė darbo rezultatams ir darbuotojų savijautai, teigiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešime. Manoma, kad darbuotojų, dirbančių nuotoliniu būdu bent vieną dieną per savaitę, dalis bus daug didesnė nei iki pandemijos.
EBPO atliko atskirą darbo skelbimų interneto svetainėje „Indeed“ tyrimą, kuriuo nustatyta, kad reikšmingas skelbimų dėl nuotolinio darbo per COVID karantinus padaugėjimas tik šiek tiek sumažėjo, kai suvaržymai buvo sušvelninti.
„Šie rezultatai leidžia manyti, kad nuotolinis darbas išliks, ypač tose šalyse, kuriose fiksuojamas aukštas skaitmeninio pasirengimo lygis“, – sako ekspertai.
Esminis ir ilgalaikis perėjimas prie nuotolinio darbo gali turėti didelį poveikį įvairiems ekonomikų struktūros segmentams, nuo produktyvumo iki darbuotojų teisių bei vaikų priežiūros paslaugų teikimo.
Apklausos rezultatus nagrinėję ekspertai teigė, kad vyriausybės, norėdamos prisitaikyti, turėtų užtikrinti patikimą prieigą prie interneto, nustatyti atitinkamas taisykles, leidžiančias vykdyti darbą per nuotolį, ir rengti mokymus tiems, kurie rizikuoja likti nuošalyje nuotolinio darbo pasaulyje, tarp jų moterims ir smulkesnių įmonių darbuotojams. Jie taip pat pabrėžė, kad darbuotojai turėtų būti apsaugoti nuo persidirbimo dirbant iš namų, nes tai gali pakenkti tiek jų savijautai, tiek darbo našumui.
Anot apklausos respondentų, ideali nuotolinio darbo trukmė galėtų būti dvi-tris dienos per savaitę, siekiant subalansuoti tokio darbo pliusus, pavyzdžiui, mažiau važinėjimo į darbą ir mažiau dėmesį atitraukiančių dalykų namų aplinkoje, su minusais, tokiais kaip prastesnis komunikavimas ir sėkmingo bendradarbiavimo trūkumas.
„Nėra jokių abejonių, kad pandemijos metu įgyta patirtis, susijusi su nuotoliniu darbu, turės lemiamą poveikį darbo organizavimui ateinančiais metais“, – sakė tyrimo autoriai.
