Ši draugystė, kaip ir nekilnojamojo turto projektas, baigėsi ne itin sėkmingai – ypač Rusijos magnatui Viktorui Vekselbergui. Jo pastangos įsitvirtinti valstybės valdyme aukščiausiu lygmeniu žlugo įspūdingu mastu, kainavusiu jam milijardus, suskaldytą šeimą ir nutrūkusius ryšius su Jungtinių Valstijų elitu, dėl kurių vienas Maskvos laikraštis jį praminė „pačiu amerikietiškiausiu“ iš visų Vladimiro Putino plutokratų.

Ši saga, kurios didžioji dalis dar nebuvo aprašyta, prasidėjo nuo atsitiktinio susidūrimo, kai 2016 m. rudenį M. Cohenas, šiuo metu viešai pjudomas buvęs D. Trumpo advokatas, susipažino su V. Vekselbergo pusbroliu Andrew Intrateriu. Netrukus D. Trumpas atsidurs Baltuosiuose rūmuose, o V. Vekselbergas privačiai girsis turintis svertą, kuris esą padėsiąs pasiekti Kremliaus trokštamo sankcijų sumažinimo. Vietoj to, jis tapo turtingiausia auka pavojingiausiame JAV ir Rusijos konflikte nuo Šaltojo karo laikų.

Istorija apie V. Vekselbergo nuopuolį Jungtinėse Valstijose, kur tebegyvena jo amerikiečiai anūkai, Jeilyje išsimokslinę vaikai ir žmona, paremta keliolika interviu su milijardieriaus aplinkos žmonėmis abiejose šalyse. Optimizmas dėl dvišalių santykių ateities, kurį dar prieš metus išreiškė buvęs naftos magnatas, dabar vis dažniau užleidžia kelią viešai melancholijai.

Pasak šešių žmonių, kurie bendravo su juo tuo metu, didžiąją 2017 m. dalį, D. Trumpo administracijai naviguojant tarp jos pačios sukeltų kontroversijų, V. Vekselbergas Rusijos pareigūnams ir kitiems verslininkams miglotai, bet užtikrintai teigė turįs įtakos Baltuosiuose rūmuose. Jis dalyvavo D. Trumpo prisaikdinimo ceremonijoje Vašingtone kaip A. Intraterio (kuris inauguraciniam komitetui padovanojo 250 000 dolerių) svečias, įsitikinęs, kad įgijo neabejotinos įtakos.

Tačiau V. Vekselbergo atstovas Maskvoje Andrejus Štorkas teigia, kad milijardierius niekada nebandė kištis į sankcijų klausimą. „V. Vekselbergas niekam nesiūlė ir negalėjo siūlyti jokios pagalbos sankcijoms išspręsti, – pareiškė jis ketvirtadienį elektroniniame laiškė. – Jis tam neturi jokių galimybių“.

Netrukus po to, kai kovo mėnesį Niujorke buvo apklaustas specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimų komandos, V. Vekselbergas ir jaunesnis, arogantiškesnis aliuminio baronas Olegas Deripaska buvo nubausti sankcijomis dėl V. Putino „piktybinių veiksmų“.

Nuo to laiko V. Vekselbergas prarado maždaug 3 milijardus iš savo 13,4 milijardų dolerių vertės turto, daugiausia dėl sumažėjusios turimų akcijų vertės Šveicarijos pramonės įmonėse ir O. Deripaskos „Rusal“. Į šią sumą dar neįskaičiuoti daugiau kaip 2 milijardai dolerių akcijomis ir grynaisiais, kurie buvo įšaldyti bankuose dėl Jungtinių Valstijų pritaikytų sankcijų.

Balandžio mėnesį nuskambėjęs JAV iždo sprendimas V. Vekselbergą priskirti tai pačiai kategorijai kaip O. Deripaska pribloškė korporatyvinę Rusiją. V. Vekselbergas, skirtingai nei O. Deripaska, niekada nebuvo ypatingai artimas V. Putinui ir pardavė savo pagrindinį turtą Rusijoje dar prieš šešerius metus. O. Deripaskai JAV viza metų metus buvo atsakoma dėl įtarimų anksčiau vykdyta nusikalstama veikla, kurią jis neigia, tuo tarpu V. Vekselbergas seniai bendradarbiauja su pirmaujančiomis JAV kompanijomis, institucijomis ir politikais, organizuodamas komercinius ir labdaringus projektus.

Tačiau kai kurios Jungtinių Valstijų žvalgybos ir teisėsaugos agentūros situaciją mato kiek kitaip. V. Vekselbergas, bendravęs su trimis ankstesniaisiais JAV prezidentais – Baracku Obama, George'u W. Bushu ir Billu Clintonu, bet ne D. Trumpu, daugelį metų buvo Vašingtono radaruose. 2010 m. jis padėjo organizuoti tuometinio prezidento Dmitrijaus Medvedevo valstybinį vizitą, įskaitant trijų dienų ekskursiją po Silicio slėnį, per kurią jis susitiko su Steve'u Jobsu iš „Apple“, Ericu Schmidtu iš „Google“ ir Johnu Chambersu iš „Cisco“.

„V. Vekselbergas dėjo daug pastangų paveikti JAV lyderius ir politikus, – teigė buvęs Pentagono pareigūnas Michaelas Carpenteris, prižiūrėjęs Rusijos reikalus Nacionalinėje saugumo taryboje B. Obamos valdymo metais. – Štai kodėl jis atsidūrė ten, kur atsidūrė“.

Švelniai kalbantis 61-erių vyras, sankcijas prieš jį vadinantis „nesąžiningomis“, pasamdė JAV advokatus, kurie neseniai pateikė peticiją, reikalaudami panaikinti baudžiamąsias priemonės. V. Vekselbergo draugai tvirtina, jog jis nuoširdžiai sukrėstas ir nusivylęs tuo, kad pateko į JAV juodąjį sąrašą kartu su Sirijos teroristais ir Meksikos narkotikų prekeiviais.

Dar blogiau: jie sako, kad jo artimas ir dar turtingesnis draugas, su kuriuo V. Vekselbergas bendrauja jau keturis dešimtmečius, natūralizuotas amerikietis Lenas Blavatnikas, neatsiliepia į jo pagalbos prašymus tuo metu, kai V. Vekselbergas vis labiau nerimauja dėl savo palikuonių, kuriems gali būti uždrausta paveldėti net mažąją jo palikimo dalį. A. Štorkas teigia, kad vyrų santykiai išlieka „draugiški“.

V. Vekselbergas per pastaruosius pusantro dešimtmečio praleido skleisdamas įtaką abiejose JAV pakrantėse. Jis sudarė sandorius su Harvardu ir Forbesų šeima, kad repatrijuotų ikoniškus stačiatikių varpus ir brangiuosius Faberžė kiaušinius. Jis išgelbėjo parką, žymintį pirmąjį caro pasiuntinių išsilaipinimą Kalifornijoje, sulaukęs tiek respublikonų, tiek demokratų paramos, pradedant tuometiniu gubernatoriumi Arnoldu Schwarzeneggeriu ir baigiant tuometine valstybės sekretore Hillary Clinton ir senatore Dianne Feinstein. Jis netgi laimėjo JAV rinkimus – į Masačiusetso technologijos instituto valdybą.

Prieš tai, kai buvo išvarytas iš Jungtinių Valstijų, kur kadaise gyveno su žaliąja kortele, V. Vekselbergas prabangiuose savo šeimos namuose Konektikute ir Niujorke praleisdavo beveik tiek pat laiko, kiek ir Maskvoje. Kartais į Vestčesterio apygardos oro uostą milijardierius atskrisdavo savo asmeniniu lėktuvu, kaip ir Billas bei Hillary Clinton, kurie gyvena netoliese ir nė kiek neprieštaraudami priėmė 100 000 dolerių dovaną savo fondui iš „Renova Group“, šiuo metu sankcionuotos V. Vekselbergui priklausančios holdingo kompanijos.

„Mūsų liko nebedaug – tik mes ir mūsų skausmas“, – pareiškė V. Vekselbergas grupei Jungtinių Valstijų korporacijų vadovų per kasmetinę V. Putino investuotojų konferenciją Sankt Peterburge šių metų gegužės mėnesį: milijardierius springdamas citavo sovietų trubadūrą, apibūdindamas pastangas išsaugoti harmoningus santykius. Ką tik buvo paviešinti jo susitikimai su buvusiu D. Trumpo patikėtiniu M. Cohenu.

Kovo mėnesį, per vieną iš paskutinių jo viešnagių Jungtinėse Valstijose, oro uoste netoli Niujorko jį sulaikė ir apklausė R. Muellerio komanda. V. Vekselbergas buvo klausinėjimas apie ryšius su M. Cohenu, kuriam gruodžio 12 d. gresia teismo nuosprendis už pripažintus nusikaltimus, įskaitant kampanijos finansavimo taisyklių pažeidimą. Tyrėjai taip pat klausė, kodėl jis dalyvavo D. Trumpo inauguracijoje ir ar A. Intraterio dovanoti 250 000 dolerių iš tikrųjų nebuvo jo pinigai.

Pasak A. Štorko, V. Vekselbergas „atsakė į visus agentų užduotus klausimus“. „Jis neturi ko slėpti.“ A. Intrateris, kuris 2000 m. Niujorke įkūrė įmonę „Columbus Nova“ – „Renova Group“ „Jungtinių Valstijų filialą“, komentuoti atsisakė, tik užsiminė, kad pinigai, kuriuos jis padovanojo D. Trumpo inauguracijos proga, buvo jo paties, o ne pusbrolio.

2017 m. sausį, iškart po D. Trumpo atėjimo į valdžią, „Columbus Nova“ su M. Cohenu, vėliau tapusiu Respublikonų nacionalinio komiteto finansų pirmininko pavaduotoju, pasirašė 1 milijono dolerių konsultacijų sutartį. Per tam tikrą laiką bendrovė pervedė apie 500 000 dolerių tam pačiam juridiniam asmeniui, per kurį M. Cohenas mokėdavo vienai pornografinių filmų žvaigždei, kuri tvirtino turėjusi santykių su D. Trumpu.

Lieka neaišku, ar M. Coheno ryšiai su V. Vekselbergu ir A. Intrateriu buvo aptarinėjami per 70 valandų trukmės konfidencialius parodymus, kuriuos buvęs D. Trumpo patikėtinis davė R. Muellerio prokurorams. M. Cohenas atsisakė komentuoti savo santykius su A. Intrateriu ir V. Vekselbergu per vieną iš savo advokatų, Lanny Davisą.

Kaip praneša vienas iš mūsų šaltinių, A. Intrateris su M. Cohenu atsitiktinai susipažino viename Manhatano restorane 2016 m. rudenį, kai juos pristatė bendras draugas. 2017 m. sausio pradžioje, A. Intrateriui jau spėjus įteikti 250 000 dolerių dovaną, bet D. Trumpui dar nespėjus užimti prezidento posto, A. Intrateris palydėjo V. Vekselbergą į Trumpo bokštą Niujorke spontaniškam susitikimui su M. Cohenu, praneša du mūsų respondentai.

Tenai V. Vekselbergas su M. Cohenu be kitų dalykų aptarė norą pagerinti Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykius. O kažkada kovo mėnesį, D. Trumpui prezidento poste išbuvus du pilnus mėnesius, V. Vekselbergas ir A. Intrateris dar kartą Niujorke susitiko su M. Cohenu, šį kartą norėdami aptarti potencialų JAV naftos sandorį, kuris niekada neįvyko, teigia vienas iš respondentų, nepanoręs atskleisti daugiau detalių.

A. Štorkas teigia, kad V. Vekselbergas ir M. Cohenas buvo susitikę tik du kartus, įskaitant tą kartą, kai M. Cohenas pateikė „potencialų investavimo pasiūlymą“, kuriuo V. Vekselbergas nesusidomėjo. „Šie susitikimai buvo labai trumpi ir riboti, ir jokiu būdu nesusiję su Rusijos ir Amerikos santykiais, – tvirtina jis. – Pono Vekselbergo su ponu Cohenu nesiejo jokie verslo ar socialiniai ryšiai“.

Kovo 14 d. V. Putinas pakvietė V. Vekselbergą į Kremlių pirmajam uždaram judviejų susitikimui nuo 2010 m., teigia Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pagrindinė diskusijos tema – „Renova Group“ infrastruktūros projektai Rusijoje.

D. Peskovas, kurio santykiai su M. Cohenu buvo ne kartą minimi praėjusią savaitę nuskambėjusiame buvusio D. Trumpo advokato prisipažinime melavus Kongresui, teigė, kad Kremlius nieko nežinojo apie V. Vekselbergo ryšius su M. Cohenu. Jis sakė, kad V. Vekselbergas niekada nesisiūlė tarnauti D. Trumpo administracijos tarpininku siekiant „normalizuoti“ abišalius santykius.

„Šie reikalai nėra nei verslo, nei juo labiau pono Vekselbergo atsakomybė“, – ketvirtadienį tekstine žinute pranešė D. Peskovas.

Gegužę, po to, kai V. Vekselbergas buvo priverstas Rusijoje ieškoti 1 milijardo dolerių finansavimo savo finansinėms operacijoms užjūryje, vyriausybės specialusis sankcijų bankas jam paskyrė apie 11 procentų palūkanų normą, daug daugiau, nei verslininkas mokėjo Europoje, kaip užstatą panaudodamas tą patį turtą, ir pareikalavo, kad jis asmeniškai garantuotų paskolą, pranešė su šiuo klausimu susipažinęs asmuo.

Tuo metu Jungtinėse Valstijose A. Intrateris ruošėsi įteikti dar dvi pinigines dovanas, susijusias su D. Trumpu. 2017 m. birželį Respublikonų nacionaliniam komitetui jis sumokėjo 29 600 dolerių, vėliau dar 35 000 dolerių – už bilietą Trumpo Pergalės fondo vakarienei Trumpo viešbutyje, esančiame netoli Baltųjų rūmų.

R. Muellerio susidomėjimas A. Intrateriu, kuris buvo apklaustas jau du kartus, šį bei tą pasako. Vienas klausimas, kurį, kaip žinoma, tiria jo komanda – ar turtingi rusai iš tiesų perduodavo pinigų D. Trumpo kampanijai ar inauguracijai per JAV piliečius, apeidami taisykles, draudžiančias rėmimą iš užsienio. Federalinių rinkimų komisijos duomenys rodo, kad A. Intrateris iki D. Trumpo jokiai politinei kampanijai nebuvo skyręs daugiau nei 2600 dolerių.

Federalinės rinkimų komisijos duomenys taip pat rodo, kad ir pats V. Vekselbergas iki tol buvo davęs pinigų vieninteliam amerikiečių politikui – senatoriui Chuckui Schumeriui, Niujorko demokratui. Dovaną sudarė du mokėjimai po 1000 dolerių 2002 m. gruodį, kai V. Vekselbergas akivaizdžiai tebebuvo nuolatiniu JAV rezidentu.

Atskirti pusbrolių finansinius reikalus gali būti keblu. Nors „Columbus Nova“ tvirtina priklausanti JAV piliečiams, o V. Vekselbergas esą buvęs didžiausiu bendrovės klientu, kiti šaltiniai teigia, kad jis neretai būdavo ir vieninteliu klientu. Pavyzdžiui, V. Vekselbergo „Renova Group“ priklausanti kompanija buvo stambiausia 300 milijonų dolerių fondo „Columbus Nova Technology Partners“, kurį 2012 m. įsteigė A. Intrateris, investuotoja. Fondas, pasak su situacija pažįstamų žmonių, daugiausia investavo į startuolius.

CNTP supirkinėjo įvairių kompanijų akcijas, įskaitant skaitmeninės muzikos paslaugą „Napster“, kuri anksčiau vadinosi „Rhapsody“, ir paskalų portalą „Gawker“, kuriam 2016 m. teko pasišalinti iš verslo, pralaimėjus bylą dėl sekso vaizdajuostės. Kadangi daugelis V. Vekselbergo JAV investicijų šiuo metu yra įšaldyta, uždaryta ir CNTP Menlo parko būstinė, pranešė vienas iš šaltinių.

V. Vekselbergo ryšiai su Silicio slėniu tapo nacionalinio saugumo klausimu 2014 m., kai Ukrainos protestuotojai išvijo V. Putino sąjungininką iš Kijevo, o Rusija prisijungė Krymą. Tuo metu jis ketverius metus praleido prižiūrėdamas Skolkovo fondą, ambicingą D. Medvedevo projektą, skirtą pastatyti pasaulinio lygio technologijų inkubatorių netoli Maskvos, kuris užmegztų partnerystę su „Microsoft“, „Intel“, „Cisco“ ir „Boeing“.

Tačiau tų pačių metų balandį jo ir Skolkovo fondo invazija į Amerikos technologijų meką paskatino FTB išplatinti retai pasitaikantį viešą įspėjimą visai pramonei. FTB įspėjo, kad Skolkovo fondas gali buvo elektroninio šnipinėjimo Trojos arklys.

„Fondas gali būti priemonė, leidžianti Rusijos vyriausybei susipažinti su mūsų valstybės įslaptintais tyrimais, įrenginiais ir dvejopo naudojimo technologijomis, naudojamomis kariniais ir komerciniais tikslais“, – teigė įspėjimas. FTB šį įspėjimą paaiškinti plačiau atsisakė.

Kol FTB ragino korporatyvinę Ameriką nepasikliauti Skolkovo fondu, V. Vekselbergas tarytum riteris spindinčiais šarvais apsireiškė Kipro banke – kartu su Wilburu Rossu, būsimu D. Trumpo prekybos sekretoriumi. V. Vekselbergas šiuo metu yra didžiausias salos, ilgą laiką buvusios Rusijos turto magnetu, pagrindinio banko akcininkas. A. Štorkas teigia, kad V. Vekselbergas su W. Rossu matėsi tik vieną kartą Niujorke, „dar gerokai iki tol“, kol šis prisijungė prie D. Trumpo kabineto.

Tuo metu jis atsidūrė turtingiausių Rusijos žmonių sąrašo viršuje, padedamas savo ilgamečio amerikiečio partnerio L. Blavatniko. 2012 m. pabaigoje, likus daugiau nei metams iki Ukrainos konflikto, jie susitarė parduoti „TNK-BP“, naftos kompaniją, kurią įkūrė kartu su „BP Plc“ ir grupe kitų investuotojų, valstybės valdomai bendrovei „Rosneft“ už apytikriai 55 milijardus dolerių. Sandoris, kuris buvo tokio masto, kad turėjo būti patvirtintas paties V. Putino, bičiuliams verslininkams leido išeiti su beveik 7 milijardų dolerių grynaisiais – kiekvienam.

Porelė, abu gimę Sovietų Ukrainoje, susipažino Maskvos universitete 8-ajame dešimtmetyje, dar iki tol, kai L. Blavatnikas emigravo į Jungtines Valstijas. Jie pradėjo bendrai investuoti į Rusijos projektus 10-ojo dešimtmečio pradžioje, susišluodami ligi tol buvusį komunistinį turtą: judviejų partnerystė pasirodė esanti viena pelningiausių per visą kapitalizmo istoriją.

Netikėta „TNK-BP“ sėkmė padėjo L. Blavatnikui, pagrindiniam D. Trumpo, Clintonų fondo ir abiejų partijų kandidatų rėmėjui, tapti dar dosnesniu JAV institucijų globėju. Praėjusį mėnesį Blavatnikų šeimos fondas įteikė 200 milijonų dolerių Harvardo medicinos mokyklai – abiem šalims tai buvo rekordinė suma. L. Blavatnikas komentuoti savo santykius su V. Vekselbergu atsisakė per savo atstovą Niujorke.

V. Vekselbergas, likvidavęs savo vertingiausią Rusijos turtą, sutelkė dėmesį į kitas Rusijoje likusias lėšas, įskaitant „Rusal“ akcijų paketą, kurį jis valdo kartu su L. Blavatniku, taip pat užsienio investicijas ir įvairias savo globojamas filantropines organizacijas. 2014 m., kaip Maskvos žydų muziejaus ir tolerancijos centro pirmininkas, jis organizavo lėšų rinkimo gala šventę, kurioje dalyvavo D. Trumpo duktė Ivanka su savo vyru Jaredu Kushneriu.

Buvusi Iždo sankcijų specialistė Samantha Sultoon teigia, kad platus V. Vekselbergo ryšių tinklas visose Jungtinėse Valstijose pavertė jį idealiu pasiuntiniu politikams, norintiems Kremliui perduoti „stiprią žinią“ dėl kišimosi į rinkimus ir kitų veiksmų.

„Rezultatas išmatuojamas“, kai subjektas turi turto Jungtinėse Valstijose ir tiesioginių ryšių su JAV finansine sistema, aiškina S. Sultoon, kuri šiuo metu yra Atlantos tarybos vyresnioji bendradarbė. „Tokiu atveju sankcijos tampa efektyvesnės ir todėl patrauklesnės“.

JAV sankcijos daro įtaką ir V. Vekselbergo investicijoms Europoje, nors ir ne taip tiesiogiai. Jis sumažino savo akcijų dalį Šveicarijos pramonės įmonėse, tarp jų „Schmolz + Bickenbach“, sukėlusioje skandalą Vašingtone.

Birželį, praėjus dviems mėnesiams po to, kai milijardierius buvo paskelbtas persona non grata Jungtinėse Valstijose, Čikagos „Schmolz + Bickenbach“ padalinys laimėjo 420 milijonų dolerių kontraktą pagaminti bunkerius sprogdinančių bombų apvalkalus Oro pajėgoms – nors užsienio įmonėms buvo uždrausta dalyvauti konkurse dėl šio konkretaus kontrakto.

Pasak A. Štorko, V. Vekselbergas apie kontraktą nežinojo, kaip nežinojo ir apie filialo egzistavimą. Galų gale sandoris buvo nutrauktas, tačiau Atstovų rūmų narys Mike'as Kelly, respublikonas iš Pensilvanijos, iš kurios kilęs ir grynakraujis amerikietis filialo varžovas, pareiškė, kad jis vis dar ieško atsakymų, kaip nutiko, kad JAV mokesčių mokėtojai tik per plauką nepadidino sankcionuoto Rusijos oligarcho turtų.

„Kažkas čia nesusiveda“, – teigia M. Kelly.

Kol V. Vekselbergas ir likusi „Russia Inc.“ laukia galutinio R. Muellerio raporto, A. Intrateris mėgina nuo savo dosniojo pusbrolio atsiriboti.

„Columbus Nova“ tinklalapyje neberasime jokių nuorodų į tai, kad bendrovė yra „Renova Group“ investicinė priemonė Jungtinėse Valstijose“. Pagrindiniame puslapyje dabar tėra trumpas pareiškimas, kuriame sakoma, kad „Columbus Nova“ visada buvo „100 proc. amerikiečiams priklausanti kompanija“ ir kad V. Vekselbergas neturėjo nieko bendro su M. Coheno nusamdymu ir apmokėjimu.

Tačiau demokratų tai neįtikina. Keturi senatoriai, įskaitant Richardą Blumenthalį iš Konektikuto, liepos mėnesio gale parašė šešių puslapių laišką A. Intrateriui su išsamiais klausimais apie V. Vekselbergą ir M. Coheną, teigia informuoti šaltiniai. Į laišką jis vis dar neatsakė.