Jonas su Rasa būsto paskolą pasiėmė neseniai, tačiau nuolat domisi paskolų rinkos tendencijomis, kad nepražiopsotų progos ateityje pasikeisti paskolos sąlygų į geresnes.
Refinansavimas – derybos dėl palankesnių sąlygų
Lietuvos banko atliktos apklausos duomenimis, pernai maždaug kas penktas gyventojas, pasiėmęs būsto kreditą, keitė paskolos mokėjimo sąlygas. Dažniausiai žmonės keitė kredito valiutą, palūkanų fiksavimo ar mokėjimo laikotarpį, su bankais derėjosi dėl paskolos mokėjimų atidėjimo.
Šiais metais finansų analitikai laukia didesnio susidomėjimo refinansavimu iš gyventojų, kurie ieško geresnių palūkanų savo paskolai ir taip nori sumažinti mėnesinę įmoką už būsto paskolą. Iki šiol dažniausiai dėl finansinių sunkumų dažniau buvo keičiamos būsto paskolos grąžinimo sąlygos – atidedamas įmokų mokėjimas (mokamos tik palūkanos), prailginamas paskolos grąžinimo terminas ir kt.
Paprastai apibūdinant, refinansavimas – tai paskolos perkėlimas į kitą banką. Pavyzdžiui, žmogus savo paskolą grąžina SEB bankui iš „Swedbank“ skolintais pinigais ir tampa „Swedbank“ skolininku. Bankui įkeičiamas tas pats būstas, tik sąlygos paskolai išsideramos geresnės.
2008 m. gegužės mėn. Jono ir Rasos draugai naujam būstui iš „DnB Nord“ banko skolinosi 350 000 Lt 40 m. laikotarpiui. Jiems nustatyta paskolos marža – 0,8 proc., iki 2013 m. palūkanos užfiksuotos ties 5,48 proc. Šiuo metu jau nemažai bankų, tiek pats „DnB Nord“ siūlo ir mažesnes palūkanas.
Pora, pasidomėjusi galimybe nutraukti palūkanų fiksavimą, sužinojo, jog pakeitimas į kintamąsias jiems kainuotų apie 30000 Lt. Šiuo metu Tomas su Kristina domisi galimybe perkelti savo paskolą į kitą banką. Juos skatina tai, kad kredito sutartyje neįrašytas „išėjimo mokestis“ ir už išankstinį kredito grąžinimą reikės sumokėti tik sumą lygią vieno mėnesio palūkanoms.
Ar apsimoka?
Tiesa, taip pasisekė ne visiems. 2007-2008 m., kai būsto paskolas pasiėmę klientai pradėjo itin aktyviai migruoti tarp bankų ir vis iš naujo derėtis dėl palankesnių kredito sąlygų, bankai į sutartis ėmė traukti vadinamąjį išėjimo mokestį, kuris siekė ir 1-2 proc. nuo kredito sumos. Taigi Tomas ir Kristina sutaupo mažiausiai 3500 Lt.
Jeigu svarstote galimybę dabar keisti banką, reikėtų dar kartelį atsiversti savo kredito sutartį ir paskaičiuoti, ar šis žingsnis apsimokės: suskaičiuoti, kiek kainuos paskolos refinansavimas ir kiek pavyks sutaupyti pakeitus paskolos sąlygas.
Aktualiausias refinansavimas tiems, kurie skolinosi 2008 m. antroje pusėje ir iki šių metų pradžios. Bankų taikomos maržos jau buvo pakilę ir lenkė dabartines. 2009 m. rugpjūtį bankų marža eurais svyravo nuo 2,49 iki 4,99 proc., litais – nuo 2,7 iki 5 proc.
Pavyzdžiui, jeigu 200 000 Lt paskola imta su 5 proc. marža 30 metų ir dabar palūkanos yra maždaug 7 proc., tai galima ieškoti geresnių sąlygų, nes šiuo metu bankai vidutiniškai skolina nuo 5 proc. metinių palūkanų. Nusiderėjus 2 proc. palūkanų, pavyktų sutaupyti maždaug 60 166 Lt, mėnesinė įmoka sumažėtų maždaug 167 Lt. Šiuo metu sutaupyti mažiausiai 1 proc. palūkanų galima ir keičiant paskolos valiutą iš litų į eurus.
Tiesa, iš sutaupytos sumos reikėtų išskaičiuoti išlaidas, kurias patirsite refinansuodami paskolą. Jums reikės sumokėti hipotekos įstaigose įkeitimo dokumentų pakeitimo mokesčius, gyvybės ir/ar turto draudimo pakeitimo mokesčius, turto vertinimo mokestį bei banko administracinius mokesčius.
Turto vertinimas kainuoja kelis šimtus litų, banko administraciniai mokesčiai dar tiek pat, pavyzdžiui, „Danske“ banke už paskolos dokumentų paruošimą imamas 0,2 proc. dydžio mokestis nuo paskolos sumos – jeigu deratės dėl 200000 Lt paskolos, sutarties sudarymas kainuos 400 Lt. Taip pat reikia nepamiršti, kad šiuo metu vertinant turtą jo vertė gali būti mažesnė, o ši sąlyga gali reikšti, kad palankesnių sąlygų refinansavimui nepavyks gauti.
Žinoma, visada turite galimybę derėtis ir su savo banku, o derybose naudokite kitų bankų siūlomas sąlygas – gal pavyks išvengti popierizmo ir geresnes sąlygas gauti banke, kuriame jau turite paskolą.
